![]() |
IDEALIOS PERSPEKTYVOS TRIUKAIIDEALIOS PERSPEKTYVOS TRIUKAI Jono Meko vizualiųjų menų centre
Fluxus kolekcijos parodai Kijeve - išskirtinis dėmesysŠiuolaikinio meno muziejuje Kijeve baigėsi visą mėnesį trukusi paroda „Iš Niujorko su meile: Jonas Mekas, „Fluxus“ ir Amerikos kino avangardas“, kurią bendradarbiaujant su JAV ambasada ir LR ambasada Ukrainoje surengė VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centras. Paroda, kuri apėmė XX amžiuje vykusio garsaus avangardinio meno judėjimo laikotarpį, sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio ir buvo pripažinta kaip geriausia šio sezono paroda surengta Ukrainos sostinėje.
Apie daugiafunkcinio kultūros centro „Hermitage Guggenheim“ galimybių studijąVisą informaciją, kodėl buvo pasirinktas projektas "Hermitage Guggenheim muziejus" Vilniuje, kiek lėšų Vilniaus miesto savivaldybė pervedė viešajai įstaigai ir kur tos lėšos buvo panaudotos, galite rasti čia.
Iš Niujorko – su meile: Jonas Mekas, Fluxus ir Amerikos avangardinis kinasAmerikos ir Lietuvos ambasados Ukrainoje, bendradarbiaudamos su Jono Meko vizualiųjų menų centru, Šiuolaikinio meno muziejumi Kijeve ir DOM KINO, praneša apie parodos „Iš Niujorko – su meile: Jonas Mekas, Fluxus ir Amerikos avangardinis kinas“ atidarymą. Paroda Šiuolaikinio meno muziejuje Kijeve veiks nuo 2010 m. birželio 8 d. iki birželio 22 d.
Vilniuje – galimybė prisiliesti prie lietuvių kurtos Niujorko SoHo istorijos2010 m. birželio 8 d.., antradienį, 18 val., „Fluxus Ministerijoje“ Vilniuje bus pristatyta šį mėnesį Jono Meko fondo išleista autorių Roz Bernstein ir Shael Shapiro knyga anglų kalba „Illigal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“.
John Hatfield paskaitų laikas ir vietaNiujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojo John Hatfield paskaitos Lietuvoje vyks: gegužės 28 d. 11 val. Kaune, E.Ožeškienės g. 18, ISM universitete ir gegužės 29 d. 12 val. Vilniuje, Gedimino pr. 27, Fluxus Ministerijoje.
Founding of New York’s SoHo to be Featured in Vilnius ExhibitionAn exhibition entitled “George Maciunas: Father of SoHo” will open on June 1st in Vilnius, a city that seeks to become the 21st Century’s capital of Fluxus.
Vilniuje – Jono Meko vizualiųjų menų centre (JMVMC) – unikali paroda: „Jurgis Mačiūnas – SoHo įkūrėjas“Lietuvos sostinė Vilnius aktyviai siekia tapti XXI amžiaus Fluxus sostine - 2010 m. birželio 1 d. - Vilniuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre bus atidaryta paroda „Jurgis Mačiūnas- SoHo įkūrėjas“.
Architektė ir dizainerė Zaha Hadid – žurnalo „Time“ šimtukeJungtinių Amerikos Valstijų žurnalas „Time“ gegužės 10 d. paskelbė šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Į jo kategoriją „Mąstytojai“ įtraukta ir Zaha Hadid, pirmoji moteris, kuriai paskirtas Pritzkerio prizas, vadinamas architektūros Nobelio premija.
Jonas Mekas: tiesiog atsidūriau priekyje – avangardeGegužės pradžioje Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykusiame Tribeca kino festivalyje pristatytas režisieriaus Chucko Workmano filmas „Visionaries“, kuriame pasakojama apie avangardinio kino pradininką Joną Meką ir kitus jo kolegas filmininkus.
Vilnius – XXI amžiaus Fluxus sostinė?!Balandžio 23 d., penktadienį, 19 val. sostinėje, Gedimino pr. 27 prasidės buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos virsmas „Fluxus Ministerija“, kurioje bus realizuota lietuvių menininko, Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno svajonė ir vizija – pirmoji Vilniuje tokio dydžio ir tipo kūrybinė industrija, kurioje nepriklausomi menininkai susiburs į savarankišką bendruomenę.
Jonas Mekas – kino festivalio „DotFest“ žiuri narysBalandžio 18 d. baigėsi tarptautinis online trumpametražių filmų festivalis „DotFest“. Jonas Mekas ir kiti vertinimo komisijos nariai paskelbė laimėtojus ir tiesioginiame pokalbyje pasidalijo įspūdžiais apie festivalį.
Jono Meko prisiminimai apie atvykimą į Niujorką - solidžiame rinkinyjeAvangardinio kino pradininko aprašytos pirmosios gyvenimo Niujorke patirtys įtrauktos į atsiminimų rinkinį „My First New York“.
Startavo nauja Jono Meko svetainė www.jonasmekasfilms.com„Draugai, mano draugai! Puiku! Čia mano nauja svetainė! Taigi prašau apsilankyti, čia įdėsiu šiek tiek dienoraščių medžiagos, filmų, dokumentų, fotografijų, pokalbių, muzikos. Tai – puiku, mano draugai! Taigi, būkime kartu“. Tokiais žodžiais avangardinio kino pradininkas, rašytojas ir muzikantas Jonas Mekas kreipiasi į naujosios svetainės www.jonasmekasfilms.com lankytojus. Kreipimąsi palydi trimitu J.Meko atliekama melodija.
Jonas Mekas parodijuoja Johną Lennoną2009 m. gruodžio mėnesį Jonas Mekas Paryžiuje, agnès b. galerijoje – parduotuvėje ironizuoja Johno Lennono šūkį ir kitaip sukelia paryžiečių ir miesto svečių šypsenas.
Rudenio dovana JMVMC lankytojams!Visi lankytojai į parodos "Ispanikos kinas. Vizualinė kronika" įleidžiami nemokamai.
Ispanijos kinas. Savojo identiteto beieškantĮžanga į parodą „Ispanijos kinas. Vizualinė kronika“ JMVMC rugsėjo 9 d. 18 val.
Trečiosios pasaulio lietuvių menininkų kūrybinės dirbtuvėse “Migruojantys paukščiai”Siekiame: suburti emigravusius menininkus lietuvius ir gyvenančius Lietuvoje kūrybiniam dialogui, analizuojančiam įvairius socialinius ir kultūrinius Lietuvos reiškinius.
Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“Kiekvieną liepos mėnesio antradienį ir ketvirtadienį 22:00...
Kodėl valstybė skyrė lėšas daugiafunkcinio kultūros centro vystymui? 1. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė daugiafunkcinio kultūros centro “Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Hermitage/Guggenheim Vilnius” kūrimui Vilniuje, greta Baltojo tilto esančioje teritorijoje. 2. LR Vyriausybės nutarimu Daugiafunkcinio kultūros centro projektas buvo įtrauktas į valstybės prioritetinių projektų sąrašą. 3. Vilniaus daugiafunkcinis kultūros centras buvo vienas iš svarbiausių „Vilnius – Europos kultūros sostinė, 2009“ programos potencialių investicinių projektų. Projekto idėja buvo įtraukta į 2009 metais Lietuvos pateiktą paraišką Europos Komisijai dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo. 4. Lietuvos turizmo departamento pristatytoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos turizmo komunikacijos ir turizmo strategijoje 2009-2013 m. sakoma :“Kultūrinio turizmo sektoriaus konkurencingumą padidintų pasaulinio lygio projekto - Guggenheim‘o muziejaus įgyvendinimas Vilniuje. Guggenheim‘o muziejus galėtų tapti Lietuvos turizmo sektoriaus pagrindine ikona, ženkliai įtakosiančią užsienio turistų srautų didėjimą ir atvykstamojo turizmo pajamas“. 5. Projektas, kaip svarbus aspektas, tris kartus buvo pristatytas Vilniaus miesto tarptautinėse Urbanistikos ir miesto vystymo parodose Kanuose. 6.Vilniaus vardą minėjo didžiosios naujienų agentūros bei televizijos (Reuters, Bloomberg, CNBC), apie Guggenheimo planus vystyti projektą Vilniuje rašė didieji laikraščiai „The New York Times“ , „The Los Angeles Times“, “Le Monde”, architektūros ir kultūros žurnalai „Artsjournal“, „Artobserved“,, projektas buvo įtrauktas į svarbiausius architektūros almanachus, išleistus JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Nuorodos:
http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9D07E6DA1438F933A25757C0A96E9C8B63, http://www.artsjournal.com/culturegrrl/2008/06/guggenheim_in_vilnius_maybe_ma.html
http://artobserved.com/2008/06/lithuania-approves-new-zaha-hadid-designed-guggenheim-museum/
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=aB1F5bbX10VM&refer=muse
6. Google paieškoje šis projektas minimas 61 600 kartus. Šių metų liepos 6 dieną JMVMC galerija nedirbs.Iš Niujorko – su meile: Jonas Mekas, Fluxus ir Amerikos avangardinis kinasŠioje parodoje atspindima Amerikos avangardinio meno judėjimo istorija, pristatant ryškiausius kūrėjus įvairiomis medijų formomis: 16 mm kino juosta, Fluxus menu, filmų kadrais, dokumentais ir video instaliacijomis. Didžiausias dėmesys parodoje skiriamas avangardinio kino pradininko Jono Meko naujausiems darbams ir Fluxus judėjimo ryškiausiems atstovams, pavyzdžiui, Jurgiui Mačiūnui, Yoko Ono, George Brecht, Nam June Paik, Ben Vautier. Legendinis filmininkas Jonas Mekas tęsia savo novatoriškus darbus, kurdamas filmus ir video instaliacijas. Jo kūriniai buvo pristatyti Venecijos bienalėje ir P.S.1 / MoMA Niujorke. Į šią parodą įtraukta Meko daugiaekranė instaliacija „Griovimo kvartetas“ ir 16 mm filmų ciklas „Niujorkui – su meile“. Meko darbuose matomi jo plačiai pasaulyje žinomi draugai, įskaitant John Lennon, Yoko Ono, Salvador Dali, Jurgį Mačiūną, Andy Warhol, Richard Serra, Nam June Paik ir Allen Ginsberg. Taip pat bus parodytas filmas „Zefiro Torna: vaizdai ir Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (1992) – kinematografinis Meko ilgamečio draugo ir kolegos, Fluxus menininko Jurgio Mačiūno pagarbos ženklas. Parodai specialiai buvo atrinkti ypatingi darbai iš Jono Meko vizualiųjų menų centro neseniai įsigytos Fluxus kolekcijos. Mačiūno readymade ženklas „No Smoking“ (1963/1973), jo bendras kūrinys su George Brecht „Iced Dice“ (1964) ir Yoko Ono „Do It Yourself“ (1966) rodo Fluxus judėjimo sąmojingą prigimtį ir galimybę kurti meną kasdieniais daiktais ir veiksmais. Jono Meko fondas ir Dom Kino pristato pagrindinių ir įtakingiausių Naujojo Amerikos kino judėjimo (1960-aisiais – 1980-aisiais) filmų programą. Į ją įtraukti Jono Meko šedevrai "Reminiscences of a journey to Lithuania" (1972), "In Between" (1978) ir "Award Presentation to Andy Warhol" (1964), Maya Deren charakteringi siurrealistiniai filmai "Meshes of Afternoon" (1943) ir "A Study in Choreography for Camera"(1945), žymusis Amerikos avangardo filmas – Paul Strand ir Charles Sheeler “Manhatta” (1921), Joseph Cornell klasikinis filmas "Rose Hobart" (1936), Ken Jacobs "Little Stabs of Happiness" (1960), Marie Menken "Glimpse of the Garden" (1957), "Eye Music in Red Major" (1961) ir "Go Go Go" (1964), Bruce Baillie "Castro Street" (l966) ir novatoriškas Stan Brakhage filmas "Anticipation of the Night" (1952). Daugelis šių filmų išsaugoti Niujorko Antologijos filmų archyve, kuriame saugomas ir rodomas Nepriklausomasis ir avangardinis kinas. Ši programa bus pristatyta nuo 2010 m. birželio 8 d. iki birželio 10 d. Dom Kino, Kijeve. Parodos rengėjai yra Jono Meko Vizualiųjų Menų Centras, Jono Meko Fondas ir The American Center. Pagrindiniai parodos rėmėjai yra "Akropolis", "Ūkio Bankas", "Ranga Group" ir "LAWIN". Vilniuje – galimybė prisiliesti prie lietuvių kurtos Niujorko SoHo istorijos„Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) - tai Niujorko SoHo rajono, Wooster g. 80 esančio pastato istorija, kuria atskleidžiamas Fluxnamių kooperatyvų – pirmosios pasaulyje kūrybinės industrijos – atsiradimas ir raida. Pirmąjį kooperatyvą Fluxhouse Coop II įkūrė lietuvis Jurgis Mačiūnas, pasaulyje bei Lietuvoje žinomas kaip SoHo rajono ir Fluxus meno judėjimo iniciatorius. Knygoje gausu archyvinės medžiagos, išsamių pokalbių, architektūrinių tyrimų, prisiminimų, atskleidžiančių sudėtingas SoHo kūrimo aplinkybes, teisines kliūtis, kurias Jurgis Mačiūnas ir jo bendraminčiai turėjo įveikti kasdien. Su Wooster g. 80 pastatu susiję daugiau nei šimtas pasaulinės reikšmės menininkų: Trisha Brown, Richard Foreman, Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik, Andy Warhol ir kt. „Illegal Living“ yra žvilgsnis į SoHo iš vidaus, nes patys autoriai – Roz Bernstein ir Shael Shapiro yra Niujorko SoHo gyventojai. Roz Bernstein yra Niujorko universiteto Baruch koledžo žurnalistikos ir kūrybinio rašymo profesorė. Taip pat ji dėsto kūrybinį rašymą Žurnalistikos mokykloje CUNY. Jos knyga „Boardwalk Stories“ išleista 2009 metais. Shael Shapiro yra architektas, dirbęs kartu su J. Mačiūnu, gyvenęs pirmajame kooperatyve Wooster 80, loftų pastatus pritaikantis gyvenamosioms reikmėms. Sh. Shapiro buvo PS1 menininkų studijos ir muziejaus Niujorke, Queense, atidaryto 1976 m., architektas. Knygos pristatymas „Fluxus Ministerijoje“ žymi prekybos šia knyga Lietuvos knygynuose pradžią. Iki šių metų pabaigos JMF planuoja knygą išversti ir į lietuvių kalbą. John Hatfield paskaitų laikas ir vietaFounding of New York’s SoHo to be Featured in Vilnius ExhibitionGeorge Maciunas, architect and visionary founder of the Fluxus art movement, conceived the idea of establishing cooperative buildings in New York where people could freely work and create. Rare documents, structural maps and correspondence with officials detail the excruciating process he underwent to legalize SoHo that transformed the entire downtown area. Visual works by renowned Fluxus artists Shigeko Kubota and Larry Miller will be shown along with those of filmmaker Jeffrey Perkins and photographer Peter Moore. First-person interviews and historical footage will complement the exhibition. A special Guest of Honor will be the legendary avant-garde filmmaker Jonas Mekas, a close co-worker with George Maciunas during the early period of the creation of SoHo. “The SoHo phenomenon was an important creative initiative that made a significant impact on social urban development in New York. It is compelling in its grand scope and should be appreciated by both a local Lithuanian audience as well as an international one”, stated Mr. Arturas Zuokas, founder of the Jonas Mekas Visual Arts Center. The publication of “Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of SoHo” by authors Roslyn Bernstein and Shael Shapiro will be celebrated at the opening. Hundreds of artists, including Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik, and Andy Warhol were drawn to the building by Jonas Mekas’ Cinematheque and showed their work in and around it. In conjunction with the opening of the exhibition, Deputy Director of the New Museum of Contemporary Art in New York, John Hatfield, will give a series of lectures highlighting the effects and significance of cultural neighborhoods on the economic, social and political life of a city. His main presentation in Vilnius will be at the “Ministry of Fluxus”, a new venue containing studios, galleries and performance areas for avant-garde artists. The exhibition is being hosted by the Jonas Mekas Visual Arts Center, the Jonas Mekas Foundation and The American Center and will run through September 1st. Major corporate sponsors of the exhibition are “Akropolis”, “Ukio Bankas”, “Ranga Group” and “LAWIN”. Contacts: Arturas Zuokas Email: arturas@zuokas.lt Cell: +370.655.29299,
FACT SHEET 05/18/10 - MINISTRY OF FLUXUS CONCEPT AND OBJECTIVE: Vilnius, Lithuania has declared itself the international capital of Fluxus art in the 21st Century and to that end has established a Ministry of Fluxus. Young artists in Lithuania have chosen this innovative intervention to establish an environment conducive to unhindered creative expression.
An exhibition “George Maciunas: Father of SoHo” will open to the public on June 1st in Vilnius, Lithuania, a city that seeks to become the new capital of Fluxus art in the 21st Century. The exhibition, which will run until September 1st, will feature rare documents, structural maps and correspondence between George Maciunas and the New York City government, relaying the intricacies of developing a project of such magnitude. VENUE: Jonas Mekas Visual Arts Center at 14 Gyneju St., Vilnius, Lithuania.
Illegal Living is the biography of a building that reveals the life of Fluxus and tells the story of 80 Wooster Street, the first successful artists’ cooperative located in the area of New York City now known as SoHo. Reborn after seven decades of life as a manufacturing building, it assumed a vibrant new identity when it became the headquarters for George Maciunas, founder of the avant-garde art movement, Fluxus. Maciunas bought the building in 1967 and transformed it into Fluxhouse Cooperative No. II, the first of sixteen live-work coop loft buildings with which he was involved. CONTACT INFORMATION: Kristijonas Kucinskas Email: kristijonas@mekas.lt Cell: +370.657.64432 or Arturas Zuokas Email: arturas@zuokas.lt Cell: +370.655.29299
Mr. John Hatfield, the Deputy Director of the New Museum of Contemporary Art in New York, will present a series of lectures on May 27-29 in Lithuania on the effects and significance of cultural neighborhoods on the economic, social and political life of a city. BACKGROUND: John Hatfield, an arts administrator for over twenty years in New York City, has firsthand knowledge of downtown Manhattan’s cultural development and planning. He has worked at the New Museum of Contemporary Art in several capacities since 1992 and currently serves as Deputy Director. He is responsible for the management of museum operations as well as for managing real estate development and city and state relations. In 2002, Mr. Hatfield served as Assistant Vice President, Memorial, Cultural & Civic Programs for the Lower Manhattan Development Corporation where he worked to ensure the successful implementation of all plans and processes related to the selection and creation of a memorial to the events of September 11, 2001 and the cultural development of the World Trade Center site. Please find the pictures for press: http://www.mekas.lt/press/JMVAC_Map.jpg http://www.mekas.lt/press/FM_Map.jpg http://www.mekas.lt/press/cover.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho2.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho3.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho4.jpeg http://www.mekas.lt/press/1006.jpeg http://www.mekas.lt/press/3004.jpeg
Vilniuje – Jono Meko vizualiųjų menų centre (JMVMC) – unikali paroda: „Jurgis Mačiūnas – SoHo įkūrėjas“Ši paroda unikali, nes ją sudaro trys kultūriniai įvykiai ir renginiai: JMVMC bus pristatoma SoHo kūrimo dokumentinė medžiaga, dauguma iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigytos Fluxus menininkų darbų kolekcijos, antra – amerikiečių autorių R. Bernstein ir Sh. Shapiro knygos „Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“ leidimas anglų kalba Lietuvoje ir, trečia, Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojo John Hatfield paskaitos apie miestų virsmą kultūros traukos centrais gegužės 28 d., 11 val. ISM universitete Kaune ir gegužės 29 d, 12 val. Vilniuje, balandžio mėnesį atidarytame menų klasteryje „Fluxus Ministerija“. JMVMC – pristatomas Jurgis Mačiūnas, architektas, vizionierius, SoHo įkūrėjas, sumanęs idėją įkurti kooperatyvus pastatuose, kuriuose galėtų dirbti ir kurti avangardo menininkai. Parodoje Vilniuje bus pristatyti reti dokumentai, struktūriniai žemėlapiai ir korespondencija tarp Jurgio Mačiūno bei Niujorko valdžios pareigūnų, atskleidžianti SoHo kūrimo aplinkybes. Kartu su tarptautiniu mastu pripažintų Fluxus menininkų Shigeko Kubota ir Larry Miller video darbais, bus parodyti ir filmininko Jeffrey Perkins bei fotografo Peter Moore kūriniai. Parodą papildys interviu ir istorinė filmuota medžiaga. Specialusis Garbės svečias parodoje bus Jurgio Mačiūno kolega, SoHo kūrimo laikotarpio dalyvis, legendinis avangardo filmininkas Jonas Mekas. „SoHo fenomenas buvo svarbi kūrybinė iniciatyva, padariusi didelę įtaką Niujorko socialinei ir urbanistinei plėtrai. Tai buvo didžiulis užmojis, kurį turėtų įvertinti ir vietinė Lietuvos publika, ir tarptautinė auditorija. Gal ne tiek daug žmonių Lietuvoje žino, kad Niujorko SoHo rajonas išsaugotas lietuvių menininkų pastangų dėka, ir tai – pirmoji kūrybinė industrija pasaulyje“, - pažymėjo JMVMC Tarybos atstovas Artūras Zuokas. Atidarymo metu bus pristatyta ir autorių Roz Bernstein bei Shael Shapiro Lietuvoje anglų kalba išleista knyga „Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“. Šimtai menininkų, įskaitant Trisha Brown, Richard Foreman, Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik ir Andy Warhol buvo susiję su Jono Meko Kinematekos pastatu ir pristatė savo darbus Wooster g. 80 bei SoHo rajone. Jono Meko vizualiųjų menų centro ir Amerikos centro kvietimu, menų klasteryje „Fluxus Ministerija“ Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojas John Hatfield skaitys paskaitas, kuriose bus kalbama apie ekonominės, socialinės ir politinės kultūros kaimynystės poveikį ir reikšmę miestui. „Fluxus Ministerija“ įsikūrusi Vilniaus Gedimino prospekte, buvusioje Sveikatos ministerijoje, - XX amžiaus 7-8 dešimtmečio Niujorko SoHo atgimimas Vilniuje. Parodą rengia Jono Meko vizualiųjų menų centras, kartu su Jono Meko fondu bei Amerikos centru. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d. Parodą remia „Akropolis“, Ūkio bankas, advokatų kontora Lawin ir Žinių radijas. Kontaktinis asmuo: Kristijonas Kučinskas, el. paštas: kristijonas@mac.com, mob. tel.: +370 657 64432 Daugiau informacijos: www.mekas.lt, facebook fluxusministerija FAKTŲ LENTELĖ – PARODA „JURGIS MAČIŪNAS - SOHO ĮKŪRĖJAS“ Vilnius, Lietuva. Jono Meko vizualiųjų menų centras Vilniuje, Lietuvoje, disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės įsigyta unikalia Jurgio Mačiūno ir kitų Fluxus menininkų meno darbų kolekcija bei plačia archyvine medžiaga. Kolekciją sudaro ypatingai reta medžiaga, kuria dokumentuojamas SoHo virsmas avangardo menininkų namais. Parodoje, kuri bus atidaryta visuomenei birželio 1 d. Vilniuje, Lietuvoje, Jono Meko vizualiųjų menų centre, bus pristatyti reti dokumentai, struktūriniai žemėlapiai ir korespondencija tarp menininko ir miesto vadovybės, atspindinti didžiulio projekto plėtros sudėtingumą. Parodą papildys video interviu su menininkais, kurie gyveno ir dirbo SoHo, meno kritikais ir kitais asmenimis, kurie buvo įtraukti į SoHo projektą. Be to, bus rodoma filmuota medžiaga bei pasaulyje pripažintų menininkų, pavyzdžiui, Nam June Paik ir Shigeko Kubota, vizualiniai darbai ir instaliacijos. Specialusis parodos Garbės svečias bus J. Mačiūno draugas, SoHo virsmo iš pramoninio rajono į pirmąją menininkų industriją dalyvis, avangardo filmininkas Jonas Mekas. SoHo fenomenas buvo svarbi kūrybinė iniciatyva, kuri padarė reikšmingą įtaką Niujorko socialinei ir urbanistinei plėtrai bei viso pasaulio menininkams. SoHo istorija yra nepaprastai įdomi, todėl turėtų būti vėl priminta tarptautinei publikai ir ypač Lietuvos auditorijai. Amerikos lietuvis Jurgis Mačiūnas buvo ne tik Fluxus menininkas, bet ir architektas. Tai jo mintis įkurti grupę kooperatyvų pastatuose, kurie tapo menininkų darbo vieta. Jis prisiėmė projekto vystytojo vaidmenį, todėl ir pripažįstamas SoHo įkūrėju. SoHo – tai ir geografinė vieta, ir dvasinė būsena. (žr. pridedamą „The New York Times“ straipsnį "The Irascible 'Father' of SoHo").
FAKTŲ LENTELĖ - „ILLEGAL LIVING“ („NELEGALUS GYVENIMAS“) PASTATO BIOGRAFIJOJE - FLUXUS RAIDA Vilnius, Lietuva. „Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) yra pastato Wooster g. 80, Niujorke, ir jame gyvenusių bei dirbusių žmonių istorija. Šis pastatas davė pradžią antriniam pastatų panaudojimui ir menininkų šešiolikos kooperatyvų atsiradimui. Šiuos kooperatyvus pradėjo kurti lietuvis SoHo iniciatorius Jurgis Mačiūnas, subūręs Fluxhouse Coop II, paskatinusį SoHo plėtrą. Naudodami archyvinę medžiagą, išsamius interviu, architektūrinius tyrimus ir pasakojimus pirmuoju asmeniu, autoriai atskleidžia begalinius būdus, kuriais teisiniai formalumai ir neišvengiami kooperatyvų verslo žingsniai buvo sprendžiami kasdien. SoHo menininkai, susikoncentravę į kūrybą, taip pat subūrė bendruomenę, dalyvavusią patalpų pritaikyme gyvenimui ir darbui. Pastatas buvo avangardo magnetas, pritraukęs legendinio filmininko Jono Meko Kinemateką, pirmajame aukšte įsikūrė hapeningų, filmų peržiūros, šokio ir teatro, koncertų ir dailės erdvės. Šimtai menininkų, įskaitant Trisha Brown, Richard Foreman, Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik ir Andy Warhol kūrė ir rodė savo darbus šiame pastate ir kitose SoHo vietose. Autoriai Roslyn Bernstein ir Shael Shapiro yra niujorkiečiai, gyvenantys SoHo. Roslyn Bernstein yra Niujorko universiteto Baruch koledžo žurnalistikos ir kūrybinio rašymo profesorė. Taip pat ji dėsto kūrybinį rašymą Žurnalistikos mokykloje CUNY. Jos knyga „Boardwalk Stories“ išleista 2009 metais. Shael Shapiro yra architektas, dirbęs kartu su J. Mačiūnu, gyvenęs pirmajame kooperatyve Wooster 80, loftų pastatus pritaikantis gyvenamosioms reikmėms. Shapiro buvo PS1 menininkų studijos ir muziejaus Niujorke, Queense, atidaryto 1976 m., architektas. Knygą „Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas”) išleido Jono Meko fondas Vilniuje, Lietuvoje. Knygos anglų kalba prekyba Lietuvoje bus pradėta 2010 m. birželio pradžioje, o nuo birželio mėnesio pabaigos – ir JAV knygynuose. Iki metų pabaigos JMF planuoja knygą išversti ir į lietuvių kalbą.
FAKTŲ LENTELĖ – JOHN HATFIELD PASKAITOS Vilnius, Lietuva. Kad pasidalintų savo patirtimi ir mintimis apie tai, kaip kaimynystė miestuose juos paverčia kultūros traukos centrais, gegužės pabaigoje į Vilnių atvyksta Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojas John Hatfield. J. Hatfield daugiau nei dvidešimt metų buvo Niujorko miesto menų administratorius, todėl tiesiogiai pažįsta Manhattano kultūrinę plėtrą ir planavimą. Vilniuje jis susitiks su miesto vadovybe, menininkais, studentais, o Kaune pasidalins savo pastebėjimais su šio miesto savivaldybės atstovais. J. Hatfield paskaitose pagrindinis dėmesys bus skiriamas SoHo kaitai per pastaruosius trisdešimt metų bei dabartinės būklės apžvalgai. J. Hatfield taip pat pažvelgs ir naujų Niujorko kultūrinių rajonų atsiradimą, pavyzdžiui, Chelsea ir Lower East Side, kuriame neseniai įsikūrė Šiuolaikinio meno muziejus New Museum. Paskaitų metu bus aptarti ir europietiški modeliai, pavyzdžiui, Bilbao (Ispanijoje) ir Berlyno (Vokietijoje). Bus koncentruojamasi į tai, kas yra būtina sėkmingam kultūriniam rajonui – intelektinis kapitalas, nekilnojamojo turto plėtra, infrastruktūra ir t. t. J. Hatfield analizuos kultūrinės kaimynystės efektus ir reikšmę ekonominiam, socialiniam ir politiniam miesto gyvenimui. J. Hatfield į Lietuvą atvyks Amerikos centro ir JMVMC kvietimu. Jo paskaitos vyks Kaune gegužės 28 d. bei menų klasteryje „Fluxus Ministerija“, Gedimino pr. 27, Vilniuje, gegužės 29 d.
FAKTŲ LENTELĖ - „FLUXUS MINISTERIJA“ Vilnius, Lietuva. Beveik trys tūkstančiai jaunų žmonių balandžio 23 d. susirinko Vilniuje į „Fluxus Ministerijos“ iškilmingą atidarymą. Vilnius siekia tapti pasauline Fluxus sostine. Šventėje buvo ir performansų su ugnimi, dūmais, ir daugybė instaliacijų bei skulptūrų, muzikos. Virš pastato iškilmingai iškelta Fluxus judėjimo vėliava. Jauni menininkai įkūrė menų klasterį ir pakvietė prisijungti palaikančiuosius šią idėją iš viso pasaulio. Daugiau nei du šimtai dailininkų, skulptorių, fotografų, aktorių bei kūrybingų žmonių jau įkūrė savo dirbtuves „Fluxus Ministerijoje“ ir kuria provokuojančius meno kūrinius, leidžiančius pažvelgti į pasaulį netikėtu kampu. Menininkams iš kitų šalių „Fluxus Ministerija“ - taip pat palanki aplinka kurti ir rodyti savo darbus. Trumpalaikiams svečiams sudaroma galimybė apsistoti svečių namuose ir suteikiamos studijos darbui. „Fluxus Ministerijoje“ veikia kino centras „e-Mekas Cinema“, įrengtos salės repeticijoms ir viešiems renginiams, o mansardoje įsikūrusi „Ateities miesto laboratorija“. „Fluxus Ministerija“ yra įsikūrusi ankstesnėse Lietuvos Sveikatos ministerijos patalpose – apleistame Gedimino prospekto pastate, kurį menininkai ir jų draugai pavertė netradicine kūrybine erdve. Projekto sumanytojas ir spiritus movens A. Zuokas, atidarydamas „Fluxus Ministeriją“, sakė: „Fluxus judėjimą pradėjo lietuvis Jurgis Mačiūnas. Manau, Jurgis pritartų „Fluxus Ministerijos“ atsiradimui. Jo dvasia toliau bus gyva „Ministerijoje“, kur menininkai kuria naujus darbus ir, kas svarbiausia, naujos idėjos čia klesti. Niujorkas buvo XX amžiaus pasaulinė Fluxus sostinė. Neabejoju, kad Vilnius gali tapti XXI amžiaus pasauline Fluxus sostine.“ „Fluxus Ministerija“ yra vienerių metų projektas, skirtas pagerbti Fluxus judėjimą ir įtraukti į Fluxus atgimimą Vilniuje avangardo menininkus iš Lietuvos ir viso pasaulio. Čia galite rasti nuotraukas spaudai: http://www.mekas.lt/press/JMVAC_Map.jpg http://www.mekas.lt/press/FM_Map.jpg http://www.mekas.lt/press/cover.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho2.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho3.jpeg http://www.mekas.lt/press/soho4.jpeg http://www.mekas.lt/press/1006.jpeg http://www.mekas.lt/press/3004.jpeg
Architektė ir dizainerė Zaha Hadid – žurnalo „Time“ šimtukeLietuvos žmonėms Z. Hadid žinoma kaip architektė, laimėjusi tarptautinį uždarą architektų konkursą, projektuojant galimą Vilniaus Ermitažo-Guggenheimo muziejų Vilniuje, teritorijoje šalia Baltojo tilto. 59-erių metų irakiečių kilmės architektė yra vizionierė, kurios projektuoti pastatai yra tapę legendiniais dėl savo originalumo. Jiems būdinga aistra, natūralumas, stiprybė bei jausmingumas. Architektūros ekspertai pažymi, kad Z. Hadid savo kūriniams suteikia jai pačiai būdingo moteriško jausmingumo. Jos asmeninis stilius – plaukai, balsas, drabužiai – turi savitą ryšį su jos projektuotais pastatais: nuo Vitra geležinkelio stoties Weilyje prie Reino (Vokietija) iki Rosenthalio šiuolaikinio meno centro Cincinnatyje (JAV) ir pagaliau vieno naujesnių darbų – Ermitažo-Guggenheimo muziejaus Vilniuje. „Jausmingumas, lengvumas, skulptūrinė jos darbų kokybė rezonuoja su žiūrovo jausmais ir protu iškart, kai tik pamatai bet kurį architektės projektuotą pastatą“, - žurnalui „Time“ sakė dizainerė Donna Karan. Z. Hadid – tai kultūrinis tiltas tarp Rytų ir Vakarų, ji yra ne tik savojo laiko, bet kartu ir ateities moteris bei menininkė, paliekanti pėdsaką pasaulio architektūroje ir kultūroje. Jonas Mekas: tiesiog atsidūriau priekyje – avangardeCh. Workmano filmas – tai trumpa avangardinio kino istorija, pagerbiant J. Meko gyvenimo kūrybos darbus. Didžiausias dėmesys „Visionaries“ skiriamas praėjusio amžiaus septintojo ir aštuntojo dešimtmečio avangardinio kino pasaulio įvykiams. Per filmo pristatymą Jonas Mekas, kalbėdamas apie tuos laikus, sakė: „Mes, avangardo filmininkai, tuo metu buvome viena labai artima šeima.“ „Visionaries“ - tai filmas, kurį gali žiūrėti ir apie avangardą išmanantys žiūrovai, ir šios meno krypties pažinimo naujokai, nes darbe rodomos scenos iš įvairių filmininkų kūrinių, todėl ši avangardo istorija prikausto dėmesį. Vienas po kito avangardinio kino kūrėjai pažymi, koks svarbus buvo lietuvio J. Meko vaidmuo. Šį Ch. Workmano darbą taip pat galima vadinti avangardiniu. J. Mekas per filmo pristatymą prisiminė, kaip ėmė kurti būtent avangardinį kiną: „Neskirstau kino į įprastines rūšis, tačiau tam tikri formų skirtumai vis dėlto yra. Pavyzdžiui, poetinis ar žurnalistinis, naratyvinis ar nenaratyvinis kinas. Tačiau kai darai tai, ko anksčiau niekas nedarė, atsiduri priekyje, avangarde, lyg pirmosiose kareivių eilėse per mūšį. Aš suardžiau visas savo filmų mizanscenas, norėjau atsidurti ten, kur paprastai būna aktorius.“ Po Tribeca festivalio JAV žurnale „Slant“ save filmininkas apibūdino kaip „šaukiantį kino maniaką“. Režisierius Ch. Workmanas išgarsėjo 1986 metais, kai sukūrė įspūdingą aštuonių minučių koliažą iš įvairių Holivudo filmų ir buvo apdovanotas Oskaru už geriausią trumpametražį filmą. Jo naujausias darbas „Visionaries“ - tai nekomercinio kino kūrėjų filmų ir interviu koliažas. Tribeca kino festivalis – tai vienas ryškiausių kasmetinių Amerikos nekomercinio kino įvykių. „Fluxus Ministerijos“ įkūrėjo Artūro Zuoko kvietimu, Ch. Workmanas rudenį tikriausiai atvyks į Vilnių ir parodys savo filmą „Visionaries“ Lietuvos publikai. Vilnius – XXI amžiaus Fluxus sostinė?!XX amžiuje Fluxus pasaulinė sostinė buvo Niujorkas. „Fluxus Ministerijos“ projekto iniciatoriai siekia XXI amžiaus Fluxus sostine paversti Vilnių. Kūrybinei veiklai, skirtingų amžiaus grupių laisvalaikiui ir menams puikiai tinka nenaudojami pastatai. Praėjusią savaitę „Fluxus Ministerijoje“ surengta talka, kurioje įprastas vaizdas buvo toks: jauni žmonės su plaktukais, teptukais, voleliais ir kitomis remonto priemonėmis naujam gyvenimui kelia beveik dešimtmetį nenaudotą pastatą „vaiduoklį“. „Fluxus Ministerija“, kurioje veiks ir „Ateities miesto laboratorija“, atgaivins sostinės Gedimino prospektą, kurį nesėkmingai bando užkariauti įvairios parduotuvės. „Fluxus Ministerija“ taps menų inkubatoriumi jaunų menininkų projektams ir idėjoms įgyvendinti, suvienys kuriančiuosius ir veikiančiuosius. Pastato rūsyje veiks Jono Meko fondo kino centras, menininkams prijaučiančių riedlentininkų ir riedutininkų klubas, pirmajame aukšte įsikurs vyno ir vandens baras „Ligoninė“ (kaip prisiminimas apie buvusią pastato paskirtį), antrajame aukšte esančiuose svečių namuose reziduos užsienio menininkai, likusiuose aukštuose – parodų salės, kūrybinės dirbtuvės ir kitos patalpos, o palėpėje – apžvalgos bokštas ir „Ateities miesto laboratorija“. Antrąją atidarymo dieną, šeštadienį, „Fluxus Ministerijoje“ koncertuos grupė „Gothika“ iš Japonijos, tarsi dar kartą patvirtindama, kad 1960-1970 m. Fluxus judėjimui svarbūs kultūriniai ryšiai su Rytais išlieka ir XXI amžiuje. Galima sakyti, tampa tradiciniais. Buvusią Sveikatos apsaugos ministeriją kaip erdvę menams pirmieji naudoti ėmė Šiuolaikinio meno centro trienalės „Miesto istorijos“ kuratoriai: čia vyko parodos, diskusijos, filmų peržiūros. Jau nuo ateinančio penktadienio šiame pastate nuolatos bus organizuojamos paskaitos, kinematografininkų veikla, muzikiniai pasirodymai ir kt. Projekto „Fluxus Ministerija“ iniciatorius – aktyviai politikoje nedalyvaujantis buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas – jau ne kartą yra įrodęs savo kūrybingumą ir organizacinius gebėjimus. Tai - ne pirmasis A. Zuoko kultūrinis projektas, galima prisiminti jo kartu su Užupio bendruomene inicijuotą Užupio respublikos nepriklausomybės paskelbimą, originalų naujojo savivaldybės pastato pristatymą visuomenei, kai visai savaitei pastatas buvo tapęs didžiausia meno galerija Baltijos valstybėse. Pagaliau „Menų spaustuvės“ kaip menų inkubatoriaus įkūrimas, pradedant pavadinimu ir pačia projekto koncepcija, sukurta buvusio mero. O dabar – naujas, sunkmečiu netikėtas projektas „Fluxus Ministerija“. Taigi ateinantį penktadienį „Fluxus Ministerijoje“ bus iškelta jos vėliava, vyks džiazo pasirodymai, paroda „Vaistinė“ ir daugybė kitų įvykių, kurių organizatoriai, norėdami nustebinti, kol kas neatskleidžia. Jonas Mekas – kino festivalio „DotFest“ žiuri narysŽiuri buvo sudaryta iš keturių narių: filmininko Jono Meko, LIAF direktoriaus Nag Vladermersky iš Didžiosios Britanijos, filmininko Jean-Gabriel Periot iš Prancūzijos ir menininko Andre Werner iš Vokietijos. Jonas Mekas festivalyje „DotFest“ buvo vienas iš kritiškiausių vertintojų: pažymėjo, kad dauguma komisijai atsiųstų filmų buvo banalūs ir nenuotaikingi. Kita vertus, Jonas Mekas ir kiti komisijos nariai sutiko, kad animaciniai filmai buvo vieni iš geriausiųjų. Dauguma festivaliui atsiųstų filmų buvo sukurti kino kompanijų, Jonas Mekas pasigedo „rankų darbo“ filmų, tačiau pažymėjo, kad būta poetiškų darbų. Jono Meko ypatingo dėmesio ir palankumo susilaukė Indijoje sukurti filmai. Atsisveikindamas su kitais komisijos nariais, Jonas Mekas pasakė: „Pasimatysime kine, iki!“. Daugiau informacijos apie festivalį: www.dotfest.net Jono Meko prisiminimai apie atvykimą į Niujorką - solidžiame rinkinyjeŠioje knygoje apie savo pirmąsias dienas Didžiajame Obuolyje pasakoja daugiau nei 50 žymiausių niujorkiečių, jau kelis dešimtmečius Niujorką vadinančių savo namais. Patys ryškiausieji – Liza Minnelli, Danny DeVitto, Danielis Libeskindas ir kt. Startavo nauja Jono Meko svetainė www.jonasmekasfilms.comSvetainė viso pasaulio internautams bus priemonė sužinoti apie naujausius J.Meko planus bei veiklą, susipažinti ar giliau pažinti avangardisto literatūrinius tekstus, muziką, pažiūrėti video medžiagos, instaliacijų ar kitokių meno projektų nuotraukų, skaityti tekstų apie J.Meko daugiakryptį meną. Jonas Mekas parodijuoja Johną LennonąKino režisierius, poetas Jonas Mekas atrado savyje naują talentą: kelias šių metų gruodžio dienas šventėms puošė savo draugės agnès b. galerijos – parduotuvėlės vitrinas, dažais rašydamas įvairius linksmus šūkius ir piešdamas gėles.
Rudenio dovana JMVMC lankytojams!Ispanijos kinas. Savojo identiteto beieškantIspanijos kinas. Savojo identiteto beieškant
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Video kursų uždarymas Fluxus ministerijojeVideo kursų uždarymas.
2010-09-08IDEALIOS PERSPEKTYVOS TRIUKAI
Jono Meko vizualiųjų menų centras IDEALIOS PERSPEKTYVOS TRIUKAI
Apropriatio (lot.) Užvaldymas ko nors, pavertimas savo nuosavybe
Grafospasmos (gr.) Rankos pirštų raumenų mėšlungis, atsirandantis mėginant rašyti
Kardiospasmos (gr.) Įskrandžio (skrandžio kardialinės dalies) susitraukimas, trukdantis praeiti maistui.
Peristaltikos (gr. – apimantis, sugniaužiantis) Žmogaus ar gyvūnų vamzdinių organų sienų banguojantys judesiai, atsirandantys, susitraukiant jų raumenims; sąlygoja tų organų, pvz., žarnų, turinio judėjimą
SfumatoKylančio garo ar ore besisklaidančios miglos įspūdis
ContrappostoKūno dalių išdėstymas pagal priešingas ašis
CampanilismoTerminas, kilęs iš sąvokos campanile, žymintis lokalinio patriotizmo aktyvumą
Horror vacui„Tuščios erdvės baimė“. Negatyvios erdvės nebuvimas, kai kiekvienas „tuščias“ plotas kuo nors uždengiamas, perkraunamas detalėmis
ChiaroscuroŠviesos ir šešėlio santykio šablonas paveiksle. Ramus chiaroscuro buvo svarbus Renesanso dailės elementas, o stiprūs chiaroscuro kontrastai tapo Baroko simboliu
Parodos dalyviai:
Adomas Danusevičius Antanas Sutkus Aušra Kiudulaitė Darius Vaičekauskas Donatas Srogis Gintaras Znamierowski Jonas Zagorskas Konstantinas Bogdanas (jaun.) Kristijonas Miliūnas Ričardas Bartkevičius Robertas Gritėnas Rolandas Rastauskas Rolandas Rimkūnas Svajonė & Paulius Stanikai Virginijus Kinčinaitis
Parodos kuratorius: Kęstutis Šapoka
Parodos atidarymas rugsėjo 8 d. 18 val. Paroda veiks rugsėjo 8 – 24 d. M. Bagdonavičiaus paskaita SOLO Žurnalistika - Technologijų LyderėŠį penktadieni, rugpjūčio 20 diena, 18 valandą Marijus Bagdonavičius skaitys paskaitą SOLO Žurnalistika - Technologijų Lyderė. Fluxus ministerijoje, Didžiojoje salėje, 5 aukšte.
|
|
Kodėl valstybė skyrė lėšas daugiafunkcinio kultūros centro vystymui?
1. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė daugiafunkcinio kultūros centro “Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Hermitage/Guggenheim Vilnius” kūrimui Vilniuje, greta Baltojo tilto esančioje teritorijoje.
2. LR Vyriausybės nutarimu Daugiafunkcinio kultūros centro projektas buvo įtrauktas į valstybės prioritetinių projektų sąrašą.
3. Vilniaus daugiafunkcinis kultūros centras buvo vienas iš svarbiausių „Vilnius – Europos kultūros sostinė, 2009“ programos potencialių investicinių projektų. Projekto idėja buvo įtraukta į 2009 metais Lietuvos pateiktą paraišką Europos Komisijai dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo.
4. Lietuvos turizmo departamento pristatytoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos turizmo komunikacijos ir turizmo strategijoje 2009-2013 m. sakoma :“Kultūrinio turizmo sektoriaus konkurencingumą padidintų pasaulinio lygio projekto - Guggenheim‘o muziejaus įgyvendinimas Vilniuje. Guggenheim‘o muziejus galėtų tapti Lietuvos turizmo sektoriaus pagrindine ikona, ženkliai įtakosiančią užsienio turistų srautų didėjimą ir atvykstamojo turizmo pajamas“.
5. Projektas, kaip svarbus aspektas, tris kartus buvo pristatytas Vilniaus miesto tarptautinėse Urbanistikos ir miesto vystymo parodose Kanuose.
6.Vilniaus vardą minėjo didžiosios naujienų agentūros bei televizijos (Reuters, Bloomberg, CNBC), apie Guggenheimo planus vystyti projektą Vilniuje rašė didieji laikraščiai „The New York Times“ , „The Los Angeles Times“, “Le Monde”, architektūros ir kultūros žurnalai „Artsjournal“, „Artobserved“,, projektas buvo įtrauktas į svarbiausius architektūros almanachus, išleistus JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Nuorodos:
http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9D07E6DA1438F933A25757C0A96E9C8B63,
http://www.artsjournal.com/culturegrrl/2008/06/guggenheim_in_vilnius_maybe_ma.html
http://artobserved.com/2008/06/lithuania-approves-new-zaha-hadid-designed-guggenheim-museum/
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=aB1F5bbX10VM&refer=muse
6. Google paieškoje šis projektas minimas 61 600 kartus.
Šioje parodoje atspindima Amerikos avangardinio meno judėjimo istorija, pristatant ryškiausius kūrėjus įvairiomis medijų formomis: 16 mm kino juosta, Fluxus menu, filmų kadrais, dokumentais ir video instaliacijomis. Didžiausias dėmesys parodoje skiriamas avangardinio kino pradininko Jono Meko naujausiems darbams ir Fluxus judėjimo ryškiausiems atstovams, pavyzdžiui, Jurgiui Mačiūnui, Yoko Ono, George Brecht, Nam June Paik, Ben Vautier.
Legendinis filmininkas Jonas Mekas tęsia savo novatoriškus darbus, kurdamas filmus ir video instaliacijas. Jo kūriniai buvo pristatyti Venecijos bienalėje ir P.S.1 / MoMA Niujorke. Į šią parodą įtraukta Meko daugiaekranė instaliacija „Griovimo kvartetas“ ir 16 mm filmų ciklas „Niujorkui – su meile“. Meko darbuose matomi jo plačiai pasaulyje žinomi draugai, įskaitant John Lennon, Yoko Ono, Salvador Dali, Jurgį Mačiūną, Andy Warhol, Richard Serra, Nam June Paik ir Allen Ginsberg. Taip pat bus parodytas filmas „Zefiro Torna: vaizdai ir Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (1992) – kinematografinis Meko ilgamečio draugo ir kolegos, Fluxus menininko Jurgio Mačiūno pagarbos ženklas.
Parodai specialiai buvo atrinkti ypatingi darbai iš Jono Meko vizualiųjų menų centro neseniai įsigytos Fluxus kolekcijos. Mačiūno readymade ženklas „No Smoking“ (1963/1973), jo bendras kūrinys su George Brecht „Iced Dice“ (1964) ir Yoko Ono „Do It Yourself“ (1966) rodo Fluxus judėjimo sąmojingą prigimtį ir galimybę kurti meną kasdieniais daiktais ir veiksmais.
Jono Meko fondas ir Dom Kino pristato pagrindinių ir įtakingiausių Naujojo Amerikos kino judėjimo (1960-aisiais – 1980-aisiais) filmų programą. Į ją įtraukti Jono Meko šedevrai "Reminiscences of a journey to Lithuania" (1972), "In Between" (1978) ir "Award Presentation to Andy Warhol" (1964), Maya Deren charakteringi siurrealistiniai filmai "Meshes of Afternoon" (1943) ir "A Study in Choreography for Camera"(1945), žymusis Amerikos avangardo filmas – Paul Strand ir Charles Sheeler “Manhatta” (1921), Joseph Cornell klasikinis filmas "Rose Hobart" (1936), Ken Jacobs "Little Stabs of Happiness" (1960), Marie Menken "Glimpse of the Garden" (1957), "Eye Music in Red Major" (1961) ir "Go Go Go" (1964), Bruce Baillie "Castro Street" (l966) ir novatoriškas Stan Brakhage filmas "Anticipation of the Night" (1952).
Daugelis šių filmų išsaugoti Niujorko Antologijos filmų archyve, kuriame saugomas ir rodomas Nepriklausomasis ir avangardinis kinas.
Ši programa bus pristatyta nuo 2010 m. birželio 8 d. iki birželio 10 d. Dom Kino, Kijeve.
Parodos rengėjai yra Jono Meko Vizualiųjų Menų Centras, Jono Meko Fondas ir The American Center. Pagrindiniai parodos rėmėjai yra "Akropolis", "Ūkio Bankas", "Ranga Group" ir "LAWIN".
„Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) - tai Niujorko SoHo rajono, Wooster g. 80 esančio pastato istorija, kuria atskleidžiamas Fluxnamių kooperatyvų – pirmosios pasaulyje kūrybinės industrijos – atsiradimas ir raida. Pirmąjį kooperatyvą Fluxhouse Coop II įkūrė lietuvis Jurgis Mačiūnas, pasaulyje bei Lietuvoje žinomas kaip SoHo rajono ir Fluxus meno judėjimo iniciatorius.
Knygoje gausu archyvinės medžiagos, išsamių pokalbių, architektūrinių tyrimų, prisiminimų, atskleidžiančių sudėtingas SoHo kūrimo aplinkybes, teisines kliūtis, kurias Jurgis Mačiūnas ir jo bendraminčiai turėjo įveikti kasdien. Su Wooster g. 80 pastatu susiję daugiau nei šimtas pasaulinės reikšmės menininkų: Trisha Brown, Richard Foreman, Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik, Andy Warhol ir kt.
„Illegal Living“ yra žvilgsnis į SoHo iš vidaus, nes patys autoriai – Roz Bernstein ir Shael Shapiro yra Niujorko SoHo gyventojai.
Roz Bernstein yra Niujorko universiteto Baruch koledžo žurnalistikos ir kūrybinio rašymo profesorė. Taip pat ji dėsto kūrybinį rašymą Žurnalistikos mokykloje CUNY. Jos knyga „Boardwalk Stories“ išleista 2009 metais.
Shael Shapiro yra architektas, dirbęs kartu su J. Mačiūnu, gyvenęs pirmajame kooperatyve Wooster 80, loftų pastatus pritaikantis gyvenamosioms reikmėms. Sh. Shapiro buvo PS1 menininkų studijos ir muziejaus Niujorke, Queense, atidaryto 1976 m., architektas.
Knygos pristatymas „Fluxus Ministerijoje“ žymi prekybos šia knyga Lietuvos knygynuose pradžią. Iki šių metų pabaigos JMF planuoja knygą išversti ir į lietuvių kalbą.
George Maciunas, architect and visionary founder of the Fluxus art movement, conceived the idea of establishing cooperative buildings in New York where people could freely work and create. Rare documents, structural maps and correspondence with officials detail the excruciating process he underwent to legalize SoHo that transformed the entire downtown area.
Visual works by renowned Fluxus artists Shigeko Kubota and Larry Miller will be shown along with those of filmmaker Jeffrey Perkins and photographer Peter Moore. First-person interviews and historical footage will complement the exhibition. A special Guest of Honor will be the legendary avant-garde filmmaker Jonas Mekas, a close co-worker with George Maciunas during the early period of the creation of SoHo.
“The SoHo phenomenon was an important creative initiative that made a significant impact on social urban development in New York. It is compelling in its grand scope and should be appreciated by both a local Lithuanian audience as well as an international one”, stated Mr. Arturas Zuokas, founder of the Jonas Mekas Visual Arts Center.
The publication of “Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of SoHo” by authors Roslyn Bernstein and Shael Shapiro will be celebrated at the opening. Hundreds of artists, including Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik, and Andy Warhol were drawn to the building by Jonas Mekas’ Cinematheque and showed their work in and around it.
In conjunction with the opening of the exhibition, Deputy Director of the New Museum of Contemporary Art in New York, John Hatfield, will give a series of lectures highlighting the effects and significance of cultural neighborhoods on the economic, social and political life of a city. His main presentation in Vilnius will be at the “Ministry of Fluxus”, a new venue containing studios, galleries and performance areas for avant-garde artists.
The exhibition is being hosted by the Jonas Mekas Visual Arts Center, the Jonas Mekas Foundation and The American Center and will run through September 1st. Major corporate sponsors of the exhibition are “Akropolis”, “Ukio Bankas”, “Ranga Group” and “LAWIN”.
Contacts: Arturas Zuokas Email: arturas@zuokas.lt Cell: +370.655.29299,
Kristijonas Kucinskas Email: kristijonas@mekas.lt Cell: +370.657.64432
FACT SHEET 05/18/10 - MINISTRY OF FLUXUS
VILNIUS, LITHUANIA SEEKS TO BECOME CAPITAL OF FLUXUS
CONCEPT AND OBJECTIVE: Vilnius, Lithuania has declared itself the international capital of Fluxus art in the 21st Century and to that end has established a Ministry of Fluxus. Young artists in Lithuania have chosen this innovative intervention to establish an environment conducive to unhindered creative expression.
PARTICIPANTS: Over two hundred artists, sculptors, musicians, photographers, actors and creative spirits have begun producing provocative works of art at the Ministry of Fluxus with an invitation to view the world through the prism of the previously unknown and unexpected. The Ministry of Fluxus follows in the footsteps of Lithuanian-American George Maciunas, a founder of the Fluxus movement in New York in the 1960s.
VENUE: Former premises of the Ministry of Health of Lithuania located at 27 Gedimino Prospect, the main street of downtown Vilnius. The run-down and abandoned building was cleaned up by artists and their friends and has been transformed into an unconventional space for creativity, symbolically changing a building that focused on curing an ailing body into one that will cure the soul.
OPENING EVENTS: On April 23rd, thousands of young Lithuanians with friends from Europe, Asia and the United States turned out to celebrate the opening of the Ministry of Fluxus. A number of completed works of art, sculpture and installations were presented along with live music and other performances. On April 24th, following a long-standing Fluxus tradition of looking to the East for inspiration, an exhibition by Japanese artists was opened and followed by a concert by the Japanese group “Gothika”.
FACILITIES: The Ministry of Fluxus acts as an “Arts Incubator” and contains artists’ studios as well as gallery areas. The “e-Mekas Cinema Center” (named in honor of legendary filmmaker and Fluxus artist Jonas Mekas) exists side by side with smaller film screening halls and performance spaces. There is a “City of Future Lab” on the rooftop and a skate-boarding club in the basement. A ground-floor wine and water bar is named “The Hospital”.
INTERNATIONAL DIVERSITY: Artists from other countries will find a hospitable space at the Ministry of Fluxus to create and display their work. There are a limited amount of hostel facilities available for short-term visitors.
INITIATOR: Mr. Arturas Zuokas, the innovative former Mayor of Vilnius conceived the project and is the main driving force behind it.
DURATION: The Ministry of Fluxus is a temporary one-year project.
WEB INFO: Facebook: “Fluxus Ministerija”
CONTACT INFORMATION: Kristijonas Kucinskas Email: kristijonas@mekas.lt Cell: +370.657.64432 or Arturas Zuokas Email: arturas@zuokas.lt Cell: +370.655.29299
FACT SHEET 05/18/10 – “GEORGE MACIUNAS: FATHER OF SOHO”
NEW EXHIBITION TO OPEN IN VILNIUS ON JUNE 1ST
An exhibition “George Maciunas: Father of SoHo” will open to the public on June 1st in Vilnius, Lithuania, a city that seeks to become the new capital of Fluxus art in the 21st Century. The exhibition, which will run until September 1st, will feature rare documents, structural maps and correspondence between George Maciunas and the New York City government, relaying the intricacies of developing a project of such magnitude.
VENUE: Jonas Mekas Visual Arts Center at 14 Gyneju St., Vilnius, Lithuania.
GEORGE MACIUNAS: A Lithuanian-American architect and visionary founder of the Fluxus art movement, Maciunas conceived the idea of establishing a series of cooperative buildings in New York to provide a viable place for people to freely work and create. He undertook the role of developer for these projects and for this he is generally recognized as the founder of SoHo - both as an actual place and a state of mind. Maciunas went through an excruciating process to legalize the SoHo area that many avant-garde artists came to consider their home and scores of others perceived as a Mecca for viewing and experiencing cutting-edge art. Maciunas’ efforts resulted in the transformation of the entire downtown area of New York and also led to the creation of TriBeCa. Two years after his death, SoHo became and remains one of the most fashionable areas of downtown New York with many high-end stores, boutiques and restaurants.
SOHO COLLECTION: The Jonas Mekas Visual Arts Center (JMVAC) of the City of Vilnius has in its holdings an important collection of Maciunas’ Fluxus art as well as extensive archival documents. A selection of this material will be on view during the exhibition. Mr.Arturas Zuokas, founder of the JMVAC, stresses the enormous impact that Lithuanian American Maciunas had on the social urban development of New York and the significance of the exhibition in opening to public view documents that detail Maciunas’ grand-scale of thought and vision.
OTHER HIGHLIGHTS: Visual works by internationally renowned Fluxus artists Shigeko Kubota and Larry Miller will be shown along with those of filmmaker Jeffrey Perkins and photographer Peter Moore. First-person interviews and historical footage will complement the exhibition.
SPECIAL GUEST OF HONOR: Legendary avant-garde filmmaker Jonas Mekas, a close co-worker of Maciunas’ during the early period of the creation of SoHo will attend a VIP preview of the exhibition on May 29th.
MAJOR CORPORATE SPONSORS: Akropolis, Ukio Bankas, Ranga Group and LAWIN
WEB INFO: www.mekas.lt
CONTACT INFORMATION: Kristijonas Kucinskas Email: kristijonas@mekas.lt Cell: +370.657.64432 or Arturas Zuokas Email: arturas@zuokas.lt Cell: +370.655.29299
FACT SHEET – 05/18/10 NEW BOOK : “ILLEGAL LIVING”
Illegal Living is the biography of a building that reveals the life of Fluxus and tells the story of 80 Wooster Street, the first successful artists’ cooperative located in the area of New York City now known as SoHo. Reborn after seven decades of life as a manufacturing building, it assumed a vibrant new identity when it became the headquarters for George Maciunas, founder of the avant-garde art movement, Fluxus. Maciunas bought the building in 1967 and transformed it into Fluxhouse Cooperative No. II, the first of sixteen live-work coop loft buildings with which he was involved.
The building became a hub for art-world events. Jonas Mekas’ Cinematheque was based there, as was Anthology Film Archives. Yoko Ono and John Lennon created and executed many projects in the building. Dancer Trisha Brown, Fluxus artist, Robert Watts, artist Charles Ross and Director Richard Foreman lived and/or worked there. Philip Glass had the first performance of his own work in the ground floor space.
Drawing upon original photographs, archival papers, and architectural floor plans, and relying upon in-depth interviews with artists and activists, Illegal Living closely examines the history of 80 Wooster Street, in so doing illuminating the evolution of SoHo as an arts community.
AUTHORS: Roslyn Bernstein is a professor of journalism and creative writing at Baruch College of the City University of New York (CUNY). She also teaches feature writing at the CUNY Graduate School of Journalism. Her book, Boardwalk Stories appeared in 2009. Bernstein has published news and feature articles, catalogue essays and opinion pieces on education, neighborhood development, media, culture and the arts for such publications as the New York Times, Newsday, the Village Voice, New York Magazine, Parents, Contemporanea, Artnews, the Columbia Journalism Review, and Buzzine.com.
Shael Shapiro is an architect who was a pioneer in SoHo. George Maciunas consulted with him about architectural matters for 80 Wooster Street and other buildings. In 1971 at the height of the Fluxus movement, Shapiro assisted Maciunas in the production of a Yoko Ono/John Lennon museum show, and he then worked for Lennon and Ono for over a year. Shapiro specializes in the adaptive reuse of buildings and was the architect for the PS1 artist studios and museum in Queens, New York which opened in 1976. The Downtown Collection of the Fales Library at New York University has acquired Shapiro’s personal papers relating to the development of SoHo and the conversion of loft buildings.
PUBLISHER: The book Illegal Living is being published in Vilnius, Lithuania by the Jonas Mekas Foundation and is tied into the opening of the exhibition “George Maciunas: Father of SoHo” at the Jonas Mekas Visual Arts Center in Vilnius, Lithuania which will open on June 1st at 14 Gyneju St. and run until September 1st.
CONTACT INFORMATION: Kristijonas Kucinskas Email: kristijonas@mekas.lt Cell: +370.657.64432 or Arturas Zuokas Email: arturas@zuokas.lt Cell: +370.655.29299
FACT SHEET – 05/18/10
LECTURE SERIES BY JOHN HATFIELD IN LITHUANIA
Mr. John Hatfield, the Deputy Director of the New Museum of Contemporary Art in New York, will present a series of lectures on May 27-29 in Lithuania on the effects and significance of cultural neighborhoods on the economic, social and political life of a city.
BACKGROUND: John Hatfield, an arts administrator for over twenty years in New York City, has firsthand knowledge of downtown Manhattan’s cultural development and planning. He has worked at the New Museum of Contemporary Art in several capacities since 1992 and currently serves as Deputy Director. He is responsible for the management of museum operations as well as for managing real estate development and city and state relations. In 2002, Mr. Hatfield served as Assistant Vice President, Memorial, Cultural & Civic Programs for the Lower Manhattan Development Corporation where he worked to ensure the successful implementation of all plans and processes related to the selection and creation of a memorial to the events of September 11, 2001 and the cultural development of the World Trade Center site.
TOPIC: Mr. Hatfield will discuss how neighborhoods in cities become cultural destinations and the main ingredients of a successful cultural district i.e. intellectual capital, real estate development, infrastructure and opportunity. A main topic will be the overview of SoHo’s transformation and evolution over the last thirty years into more of a commercial destination rather than a cultural one. Mr. Hatfield will also take a look at the coming into being of new cultural districts in New York City such as Chelsea and the Lower East Side which is the new location of the New Museum of Contemporary Art. International models such as Bilbao, Spain and Berlin, Germany will be touched upon.
DATES AND VENUES: A presentation will be made to key urban planners and cultural decision-makers in the Vilnius Municipal government on May 27th. The presentation will be repeated on May 28th in Kaunas, the second largest city in Lithuania to Kaunas municipal officials. A keynote speaking engagement will take place on May 29th at the newly opened avant-garde arts incubator in the capital city of Vilnius called The Ministry of Fluxus located at 27 Gedimino Prospect that will be open to the public.
HOSTS: Mr. Hatfield will be in Lithuania at the invitation of The American Center. His lecture series is tied into the opening of the exhibition “George Maciunas: Father of SoHo” at the Jonas Mekas Visual Arts Center in Vilnius, Lithuania that will open on June 1st at 14 Gyneju St. and run until September 1st.
CONTACT INFORMATION: Kristijonas Kucinskas Email: kristijonas@mekas.lt Cell: +370.657.64432 or Arturas Zuokas Email: arturas@zuokas.lt Cell: +370.655.29299
Please find the pictures for press:
http://www.mekas.lt/press/JMVAC_Map.jpg
http://www.mekas.lt/press/FM_Map.jpg
http://www.mekas.lt/press/cover.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho2.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho3.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho4.jpeg
http://www.mekas.lt/press/1006.jpeg
http://www.mekas.lt/press/3004.jpeg
Ši paroda unikali, nes ją sudaro trys kultūriniai įvykiai ir renginiai: JMVMC bus pristatoma SoHo kūrimo dokumentinė medžiaga, dauguma iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigytos Fluxus menininkų darbų kolekcijos, antra – amerikiečių autorių R. Bernstein ir Sh. Shapiro knygos „Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“ leidimas anglų kalba Lietuvoje ir, trečia, Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojo John Hatfield paskaitos apie miestų virsmą kultūros traukos centrais gegužės 28 d., 11 val. ISM universitete Kaune ir gegužės 29 d, 12 val. Vilniuje, balandžio mėnesį atidarytame menų klasteryje „Fluxus Ministerija“.
JMVMC – pristatomas Jurgis Mačiūnas, architektas, vizionierius, SoHo įkūrėjas, sumanęs idėją įkurti kooperatyvus pastatuose, kuriuose galėtų dirbti ir kurti avangardo menininkai. Parodoje Vilniuje bus pristatyti reti dokumentai, struktūriniai žemėlapiai ir korespondencija tarp Jurgio Mačiūno bei Niujorko valdžios pareigūnų, atskleidžianti SoHo kūrimo aplinkybes.
Kartu su tarptautiniu mastu pripažintų Fluxus menininkų Shigeko Kubota ir Larry Miller video darbais, bus parodyti ir filmininko Jeffrey Perkins bei fotografo Peter Moore kūriniai. Parodą papildys interviu ir istorinė filmuota medžiaga.
Specialusis Garbės svečias parodoje bus Jurgio Mačiūno kolega, SoHo kūrimo laikotarpio dalyvis, legendinis avangardo filmininkas Jonas Mekas.
„SoHo fenomenas buvo svarbi kūrybinė iniciatyva, padariusi didelę įtaką Niujorko socialinei ir urbanistinei plėtrai. Tai buvo didžiulis užmojis, kurį turėtų įvertinti ir vietinė Lietuvos publika, ir tarptautinė auditorija. Gal ne tiek daug žmonių Lietuvoje žino, kad Niujorko SoHo rajonas išsaugotas lietuvių menininkų pastangų dėka, ir tai – pirmoji kūrybinė industrija pasaulyje“, - pažymėjo JMVMC Tarybos atstovas Artūras Zuokas.
Atidarymo metu bus pristatyta ir autorių Roz Bernstein bei Shael Shapiro Lietuvoje anglų kalba išleista knyga „Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“. Šimtai menininkų, įskaitant Trisha Brown, Richard Foreman, Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik ir Andy Warhol buvo susiję su Jono Meko Kinematekos pastatu ir pristatė savo darbus Wooster g. 80 bei SoHo rajone.
Jono Meko vizualiųjų menų centro ir Amerikos centro kvietimu, menų klasteryje „Fluxus Ministerija“ Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojas John Hatfield skaitys paskaitas, kuriose bus kalbama apie ekonominės, socialinės ir politinės kultūros kaimynystės poveikį ir reikšmę miestui. „Fluxus Ministerija“ įsikūrusi Vilniaus Gedimino prospekte, buvusioje Sveikatos ministerijoje, - XX amžiaus 7-8 dešimtmečio Niujorko SoHo atgimimas Vilniuje.
Parodą rengia Jono Meko vizualiųjų menų centras, kartu su Jono Meko fondu bei Amerikos centru. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.
Parodą remia „Akropolis“, Ūkio bankas, advokatų kontora Lawin ir Žinių radijas.
Kontaktinis asmuo: Kristijonas Kučinskas, el. paštas: kristijonas@mac.com, mob. tel.: +370 657 64432
Daugiau informacijos: www.mekas.lt, facebook fluxusministerija
FAKTŲ LENTELĖ – PARODA „JURGIS MAČIŪNAS - SOHO ĮKŪRĖJAS“
Vilnius, Lietuva. Jono Meko vizualiųjų menų centras Vilniuje, Lietuvoje, disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės įsigyta unikalia Jurgio Mačiūno ir kitų Fluxus menininkų meno darbų kolekcija bei plačia archyvine medžiaga. Kolekciją sudaro ypatingai reta medžiaga, kuria dokumentuojamas SoHo virsmas avangardo menininkų namais.
Parodoje, kuri bus atidaryta visuomenei birželio 1 d. Vilniuje, Lietuvoje, Jono Meko vizualiųjų menų centre, bus pristatyti reti dokumentai, struktūriniai žemėlapiai ir korespondencija tarp menininko ir miesto vadovybės, atspindinti didžiulio projekto plėtros sudėtingumą.
Parodą papildys video interviu su menininkais, kurie gyveno ir dirbo SoHo, meno kritikais ir kitais asmenimis, kurie buvo įtraukti į SoHo projektą. Be to, bus rodoma filmuota medžiaga bei pasaulyje pripažintų menininkų, pavyzdžiui, Nam June Paik ir Shigeko Kubota, vizualiniai darbai ir instaliacijos.
Specialusis parodos Garbės svečias bus J. Mačiūno draugas, SoHo virsmo iš pramoninio rajono į pirmąją menininkų industriją dalyvis, avangardo filmininkas Jonas Mekas.
SoHo fenomenas buvo svarbi kūrybinė iniciatyva, kuri padarė reikšmingą įtaką Niujorko socialinei ir urbanistinei plėtrai bei viso pasaulio menininkams. SoHo istorija yra nepaprastai įdomi, todėl turėtų būti vėl priminta tarptautinei publikai ir ypač Lietuvos auditorijai.
Amerikos lietuvis Jurgis Mačiūnas buvo ne tik Fluxus menininkas, bet ir architektas. Tai jo mintis įkurti grupę kooperatyvų pastatuose, kurie tapo menininkų darbo vieta. Jis prisiėmė projekto vystytojo vaidmenį, todėl ir pripažįstamas SoHo įkūrėju. SoHo – tai ir geografinė vieta, ir dvasinė būsena. (žr. pridedamą „The New York Times“ straipsnį "The Irascible 'Father' of SoHo").
FAKTŲ LENTELĖ - „ILLEGAL LIVING“ („NELEGALUS GYVENIMAS“)
PASTATO BIOGRAFIJOJE - FLUXUS RAIDA
Vilnius, Lietuva. „Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) yra pastato Wooster g. 80, Niujorke, ir jame gyvenusių bei dirbusių žmonių istorija. Šis pastatas davė pradžią antriniam pastatų panaudojimui ir menininkų šešiolikos kooperatyvų atsiradimui. Šiuos kooperatyvus pradėjo kurti lietuvis SoHo iniciatorius Jurgis Mačiūnas, subūręs Fluxhouse Coop II, paskatinusį SoHo plėtrą.
Naudodami archyvinę medžiagą, išsamius interviu, architektūrinius tyrimus ir pasakojimus pirmuoju asmeniu, autoriai atskleidžia begalinius būdus, kuriais teisiniai formalumai ir neišvengiami kooperatyvų verslo žingsniai buvo sprendžiami kasdien. SoHo menininkai, susikoncentravę į kūrybą, taip pat subūrė bendruomenę, dalyvavusią patalpų pritaikyme gyvenimui ir darbui.
Pastatas buvo avangardo magnetas, pritraukęs legendinio filmininko Jono Meko Kinemateką, pirmajame aukšte įsikūrė hapeningų, filmų peržiūros, šokio ir teatro, koncertų ir dailės erdvės. Šimtai menininkų, įskaitant Trisha Brown, Richard Foreman, Allen Ginsberg, Philip Glass, John Lennon, Hermann Nitsch, Yoko Ono, Nam June Paik ir Andy Warhol kūrė ir rodė savo darbus šiame pastate ir kitose SoHo vietose.
Autoriai Roslyn Bernstein ir Shael Shapiro yra niujorkiečiai, gyvenantys SoHo.
Roslyn Bernstein yra Niujorko universiteto Baruch koledžo žurnalistikos ir kūrybinio rašymo profesorė. Taip pat ji dėsto kūrybinį rašymą Žurnalistikos mokykloje CUNY. Jos knyga „Boardwalk Stories“ išleista 2009 metais.
Shael Shapiro yra architektas, dirbęs kartu su J. Mačiūnu, gyvenęs pirmajame kooperatyve Wooster 80, loftų pastatus pritaikantis gyvenamosioms reikmėms. Shapiro buvo PS1 menininkų studijos ir muziejaus Niujorke, Queense, atidaryto 1976 m., architektas.
Knygą „Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas”) išleido Jono Meko fondas Vilniuje, Lietuvoje. Knygos anglų kalba prekyba Lietuvoje bus pradėta 2010 m. birželio pradžioje, o nuo birželio mėnesio pabaigos – ir JAV knygynuose. Iki metų pabaigos JMF planuoja knygą išversti ir į lietuvių kalbą.
FAKTŲ LENTELĖ – JOHN HATFIELD PASKAITOS
Vilnius, Lietuva. Kad pasidalintų savo patirtimi ir mintimis apie tai, kaip kaimynystė miestuose juos paverčia kultūros traukos centrais, gegužės pabaigoje į Vilnių atvyksta Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojas John Hatfield.
J. Hatfield daugiau nei dvidešimt metų buvo Niujorko miesto menų administratorius, todėl tiesiogiai pažįsta Manhattano kultūrinę plėtrą ir planavimą. Vilniuje jis susitiks su miesto vadovybe, menininkais, studentais, o Kaune pasidalins savo pastebėjimais su šio miesto savivaldybės atstovais.
J. Hatfield paskaitose pagrindinis dėmesys bus skiriamas SoHo kaitai per pastaruosius trisdešimt metų bei dabartinės būklės apžvalgai. J. Hatfield taip pat pažvelgs ir naujų Niujorko kultūrinių rajonų atsiradimą, pavyzdžiui, Chelsea ir Lower East Side, kuriame neseniai įsikūrė Šiuolaikinio meno muziejus New Museum.
Paskaitų metu bus aptarti ir europietiški modeliai, pavyzdžiui, Bilbao (Ispanijoje) ir Berlyno (Vokietijoje). Bus koncentruojamasi į tai, kas yra būtina sėkmingam kultūriniam rajonui – intelektinis kapitalas, nekilnojamojo turto plėtra, infrastruktūra ir t. t.
J. Hatfield analizuos kultūrinės kaimynystės efektus ir reikšmę ekonominiam, socialiniam ir politiniam miesto gyvenimui.
J. Hatfield į Lietuvą atvyks Amerikos centro ir JMVMC kvietimu. Jo paskaitos vyks Kaune gegužės 28 d. bei menų klasteryje „Fluxus Ministerija“, Gedimino pr. 27, Vilniuje, gegužės 29 d.
FAKTŲ LENTELĖ - „FLUXUS MINISTERIJA“
Vilnius, Lietuva. Beveik trys tūkstančiai jaunų žmonių balandžio 23 d. susirinko Vilniuje į „Fluxus Ministerijos“ iškilmingą atidarymą. Vilnius siekia tapti pasauline Fluxus sostine. Šventėje buvo ir performansų su ugnimi, dūmais, ir daugybė instaliacijų bei skulptūrų, muzikos. Virš pastato iškilmingai iškelta Fluxus judėjimo vėliava.
Jauni menininkai įkūrė menų klasterį ir pakvietė prisijungti palaikančiuosius šią idėją iš viso pasaulio.
Daugiau nei du šimtai dailininkų, skulptorių, fotografų, aktorių bei kūrybingų žmonių jau įkūrė savo dirbtuves „Fluxus Ministerijoje“ ir kuria provokuojančius meno kūrinius, leidžiančius pažvelgti į pasaulį netikėtu kampu. Menininkams iš kitų šalių „Fluxus Ministerija“ - taip pat palanki aplinka kurti ir rodyti savo darbus. Trumpalaikiams svečiams sudaroma galimybė apsistoti svečių namuose ir suteikiamos studijos darbui. „Fluxus Ministerijoje“ veikia kino centras „e-Mekas Cinema“, įrengtos salės repeticijoms ir viešiems renginiams, o mansardoje įsikūrusi „Ateities miesto laboratorija“.
„Fluxus Ministerija“ yra įsikūrusi ankstesnėse Lietuvos Sveikatos ministerijos patalpose – apleistame Gedimino prospekto pastate, kurį menininkai ir jų draugai pavertė netradicine kūrybine erdve.
Projekto sumanytojas ir spiritus movens A. Zuokas, atidarydamas „Fluxus Ministeriją“, sakė: „Fluxus judėjimą pradėjo lietuvis Jurgis Mačiūnas. Manau, Jurgis pritartų „Fluxus Ministerijos“ atsiradimui. Jo dvasia toliau bus gyva „Ministerijoje“, kur menininkai kuria naujus darbus ir, kas svarbiausia, naujos idėjos čia klesti. Niujorkas buvo XX amžiaus pasaulinė Fluxus sostinė. Neabejoju, kad Vilnius gali tapti XXI amžiaus pasauline Fluxus sostine.“
„Fluxus Ministerija“ yra vienerių metų projektas, skirtas pagerbti Fluxus judėjimą ir įtraukti į Fluxus atgimimą Vilniuje avangardo menininkus iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Čia galite rasti nuotraukas spaudai:
http://www.mekas.lt/press/JMVAC_Map.jpg
http://www.mekas.lt/press/FM_Map.jpg
http://www.mekas.lt/press/cover.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho2.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho3.jpeg
http://www.mekas.lt/press/soho4.jpeg
http://www.mekas.lt/press/1006.jpeg
http://www.mekas.lt/press/3004.jpeg
Lietuvos žmonėms Z. Hadid žinoma kaip architektė, laimėjusi tarptautinį uždarą architektų konkursą, projektuojant galimą Vilniaus Ermitažo-Guggenheimo muziejų Vilniuje, teritorijoje šalia Baltojo tilto.
59-erių metų irakiečių kilmės architektė yra vizionierė, kurios projektuoti pastatai yra tapę legendiniais dėl savo originalumo. Jiems būdinga aistra, natūralumas, stiprybė bei jausmingumas. Architektūros ekspertai pažymi, kad Z. Hadid savo kūriniams suteikia jai pačiai būdingo moteriško jausmingumo. Jos asmeninis stilius – plaukai, balsas, drabužiai – turi savitą ryšį su jos projektuotais pastatais: nuo Vitra geležinkelio stoties Weilyje prie Reino (Vokietija) iki Rosenthalio šiuolaikinio meno centro Cincinnatyje (JAV) ir pagaliau vieno naujesnių darbų – Ermitažo-Guggenheimo muziejaus Vilniuje.
„Jausmingumas, lengvumas, skulptūrinė jos darbų kokybė rezonuoja su žiūrovo jausmais ir protu iškart, kai tik pamatai bet kurį architektės projektuotą pastatą“, - žurnalui „Time“ sakė dizainerė Donna Karan.
Z. Hadid – tai kultūrinis tiltas tarp Rytų ir Vakarų, ji yra ne tik savojo laiko, bet kartu ir ateities moteris bei menininkė, paliekanti pėdsaką pasaulio architektūroje ir kultūroje.
Ch. Workmano filmas – tai trumpa avangardinio kino istorija, pagerbiant J. Meko gyvenimo kūrybos darbus. Didžiausias dėmesys „Visionaries“ skiriamas praėjusio amžiaus septintojo ir aštuntojo dešimtmečio avangardinio kino pasaulio įvykiams. Per filmo pristatymą Jonas Mekas, kalbėdamas apie tuos laikus, sakė: „Mes, avangardo filmininkai, tuo metu buvome viena labai artima šeima.“
„Visionaries“ - tai filmas, kurį gali žiūrėti ir apie avangardą išmanantys žiūrovai, ir šios meno krypties pažinimo naujokai, nes darbe rodomos scenos iš įvairių filmininkų kūrinių, todėl ši avangardo istorija prikausto dėmesį. Vienas po kito avangardinio kino kūrėjai pažymi, koks svarbus buvo lietuvio J. Meko vaidmuo. Šį Ch. Workmano darbą taip pat galima vadinti avangardiniu.
J. Mekas per filmo pristatymą prisiminė, kaip ėmė kurti būtent avangardinį kiną: „Neskirstau kino į įprastines rūšis, tačiau tam tikri formų skirtumai vis dėlto yra. Pavyzdžiui, poetinis ar žurnalistinis, naratyvinis ar nenaratyvinis kinas. Tačiau kai darai tai, ko anksčiau niekas nedarė, atsiduri priekyje, avangarde, lyg pirmosiose kareivių eilėse per mūšį. Aš suardžiau visas savo filmų mizanscenas, norėjau atsidurti ten, kur paprastai būna aktorius.“ Po Tribeca festivalio JAV žurnale „Slant“ save filmininkas apibūdino kaip „šaukiantį kino maniaką“.
Režisierius Ch. Workmanas išgarsėjo 1986 metais, kai sukūrė įspūdingą aštuonių minučių koliažą iš įvairių Holivudo filmų ir buvo apdovanotas Oskaru už geriausią trumpametražį filmą. Jo naujausias darbas „Visionaries“ - tai nekomercinio kino kūrėjų filmų ir interviu koliažas. Tribeca kino festivalis – tai vienas ryškiausių kasmetinių Amerikos nekomercinio kino įvykių.
„Fluxus Ministerijos“ įkūrėjo Artūro Zuoko kvietimu, Ch. Workmanas rudenį tikriausiai atvyks į Vilnių ir parodys savo filmą „Visionaries“ Lietuvos publikai.
XX amžiuje Fluxus pasaulinė sostinė buvo Niujorkas. „Fluxus Ministerijos“ projekto iniciatoriai siekia XXI amžiaus Fluxus sostine paversti Vilnių. Kūrybinei veiklai, skirtingų amžiaus grupių laisvalaikiui ir menams puikiai tinka nenaudojami pastatai. Praėjusią savaitę „Fluxus Ministerijoje“ surengta talka, kurioje įprastas vaizdas buvo toks: jauni žmonės su plaktukais, teptukais, voleliais ir kitomis remonto priemonėmis naujam gyvenimui kelia beveik dešimtmetį nenaudotą pastatą „vaiduoklį“. „Fluxus Ministerija“, kurioje veiks ir „Ateities miesto laboratorija“, atgaivins sostinės Gedimino prospektą, kurį nesėkmingai bando užkariauti įvairios parduotuvės.
„Fluxus Ministerija“ taps menų inkubatoriumi jaunų menininkų projektams ir idėjoms įgyvendinti, suvienys kuriančiuosius ir veikiančiuosius. Pastato rūsyje veiks Jono Meko fondo kino centras, menininkams prijaučiančių riedlentininkų ir riedutininkų klubas, pirmajame aukšte įsikurs vyno ir vandens baras „Ligoninė“ (kaip prisiminimas apie buvusią pastato paskirtį), antrajame aukšte esančiuose svečių namuose reziduos užsienio menininkai, likusiuose aukštuose – parodų salės, kūrybinės dirbtuvės ir kitos patalpos, o palėpėje – apžvalgos bokštas ir „Ateities miesto laboratorija“. Antrąją atidarymo dieną, šeštadienį, „Fluxus Ministerijoje“ koncertuos grupė „Gothika“ iš Japonijos, tarsi dar kartą patvirtindama, kad 1960-1970 m. Fluxus judėjimui svarbūs kultūriniai ryšiai su Rytais išlieka ir XXI amžiuje. Galima sakyti, tampa tradiciniais.
Buvusią Sveikatos apsaugos ministeriją kaip erdvę menams pirmieji naudoti ėmė Šiuolaikinio meno centro trienalės „Miesto istorijos“ kuratoriai: čia vyko parodos, diskusijos, filmų peržiūros. Jau nuo ateinančio penktadienio šiame pastate nuolatos bus organizuojamos paskaitos, kinematografininkų veikla, muzikiniai pasirodymai ir kt.
Projekto „Fluxus Ministerija“ iniciatorius – aktyviai politikoje nedalyvaujantis buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas – jau ne kartą yra įrodęs savo kūrybingumą ir organizacinius gebėjimus. Tai - ne pirmasis A. Zuoko kultūrinis projektas, galima prisiminti jo kartu su Užupio bendruomene inicijuotą Užupio respublikos nepriklausomybės paskelbimą, originalų naujojo savivaldybės pastato pristatymą visuomenei, kai visai savaitei pastatas buvo tapęs didžiausia meno galerija Baltijos valstybėse. Pagaliau „Menų spaustuvės“ kaip menų inkubatoriaus įkūrimas, pradedant pavadinimu ir pačia projekto koncepcija, sukurta buvusio mero. O dabar – naujas, sunkmečiu netikėtas projektas „Fluxus Ministerija“.
Taigi ateinantį penktadienį „Fluxus Ministerijoje“ bus iškelta jos vėliava, vyks džiazo pasirodymai, paroda „Vaistinė“ ir daugybė kitų įvykių, kurių organizatoriai, norėdami nustebinti, kol kas neatskleidžia.
Žiuri buvo sudaryta iš keturių narių: filmininko Jono Meko, LIAF direktoriaus Nag Vladermersky iš Didžiosios Britanijos, filmininko Jean-Gabriel Periot iš Prancūzijos ir menininko Andre Werner iš Vokietijos. Jonas Mekas festivalyje „DotFest“ buvo vienas iš kritiškiausių vertintojų: pažymėjo, kad dauguma komisijai atsiųstų filmų buvo banalūs ir nenuotaikingi. Kita vertus, Jonas Mekas ir kiti komisijos nariai sutiko, kad animaciniai filmai buvo vieni iš geriausiųjų. Dauguma festivaliui atsiųstų filmų buvo sukurti kino kompanijų, Jonas Mekas pasigedo „rankų darbo“ filmų, tačiau pažymėjo, kad būta poetiškų darbų. Jono Meko ypatingo dėmesio ir palankumo susilaukė Indijoje sukurti filmai. Atsisveikindamas su kitais komisijos nariais, Jonas Mekas pasakė: „Pasimatysime kine, iki!“.
Daugiau informacijos apie festivalį: www.dotfest.net
Šioje knygoje apie savo pirmąsias dienas Didžiajame Obuolyje pasakoja daugiau nei 50 žymiausių niujorkiečių, jau kelis dešimtmečius Niujorką vadinančių savo namais. Patys ryškiausieji – Liza Minnelli, Danny DeVitto, Danielis Libeskindas ir kt.
Jono Meko atsiminimai ypatingi tuo, kad jis šioje knygoje pristatomas kaip vienas iš atvykusiųjų į Niujorką po DP stovyklos. Dėl to atsiminimai tampa itin vertingi ir praturtinantys rinkinį.
Atvykėliai pasakoja apie pirmąsias ilgas benames naktis Niujorke, pirmąją meilę, įsimintiniausius valgius, niekingus darbus, lėtus pasivaikščiojimus Brodvėjumi ir t. t.
Savotišką Niujorko enciklopediją – knygą „My First New York“ - galite įsigyti internetu: http://www.harpercollins.com/books/9780061963933/My_First_New_York/index.aspx
Svetainė viso pasaulio internautams bus priemonė sužinoti apie naujausius J.Meko planus bei veiklą, susipažinti ar giliau pažinti avangardisto literatūrinius tekstus, muziką, pažiūrėti video medžiagos, instaliacijų ar kitokių meno projektų nuotraukų, skaityti tekstų apie J.Meko daugiakryptį meną.
Tie, kas nusiteikę ne taip rimtai (J.Mekas jus už tai mėgtų), gali atsiversti juokų ir anekdotų rubriką.
Naujoji J.Meko svetainė www.jonasmekasfilms.com – interaktyvi: iš jos tiesiogiai galite patekti į Antologijos filmų archyvo, Filmininkų kooperatyvo Niujorke ir kitas susijusias interneto svetaines. Yra čia nuoroda ir į Jono Meko vizualiųjų menų centro Lietuvoje svetainę – šis Centras, kaip, neabejotina, ir daugelis lietuvių, yra J.Meko draugai. Taigi – www.jonasmekasfilms.com
2010-ųjų m. kovo 11-13 d. JMVMC galerija nedirbs.
Lankytojų laukiame nuo kovo 16 dienos.
Filmo autorius tarsi lieka įvykių užkulisiuose. Nors ir nematomas, jis yra vienas personažų, kurio veiksmuose juntamas emocinis artumas Lietuvai. Įsitempęs ir susikaupęs jis filmuoja televizijos laidas, nekreipdamas dėmesio net ir į įkyriai skambantį telefoną. Tai, kas vyksta televizoriaus ekrane, nematomam veikėjui yra svarbiau nei jo aplinka. Jis komentuoja, perjunginėja kanalus, reguliuoja garsą, priartina, atitolina kamerą, tildo šėlstančius vaikus, prašo saviškių paduoti bateriją, nes pats negali pasitraukti iš „įvykio vietos“.
Nors autorius įsileidžia žiūrovą į asmeninę erdvę (kartais girdimi žingsniai, varstomos durys, raktų žvangėjimas, muzika, vaikų krykštavimas), bet šeima, kaip ir jis, lieka šešėlyje. Veiksmo centras yra televizorius – vienintelė akis į pasaulį, vienintelis ryšys su Lietuva. Televizorius tampa filmo personažu, pasakojančiu istoriją apie Ameriką, kuri tarsi stebi Dovydo (Lietuvos) ir Galijoto (Sovietų Sąjungos) kovą, bet ir nesiryžta pripažinti Dovydo pergalės, nors šis pusę amžiaus gludintu akmeniu jau mirtinai sužeidė priešininką.
J. Mekas siūlo filmą žiūrėti „kaip graikišką dramą, kurioje tautų likimai buvo drastiškai pakeisti vieno beveik iracionaliai apsisprendusio žmogaus, dramoje išreiškiamas nepalaužiamas vienos tautos noras būti laisva, Olimpo dievams remiant kovoje prieš Jėgos ir Smurto karalystę. Dramos veikėjai – prezidentai, diktatoriai ir paprasti žmonės“. Šis pasiūlymas neįpareigoja žiūrovo, atvirkščiai, jam suteikiama laisvė jausti, analizuoti, prisiminti. Kiekvienas parodos lankytojas interpretuos šį darbą savaip, bet sentimentaliausieji turbūt būsime mes, lietuviai. Kolektyvinėje atmintyje ryškius pėdsakus palikę Baltijos kelio, laužų prie Parlamento, Sausio 13-osios nakties vaizdai kiekvieną šiuos įvykius išgyvenusį (daugelį – taip pat prie televizorių ekranų) žiūrovą grąžins į netolimą praeitį. Tai, ką prieš dvidešimtmetį ne kartą matėme per LRT, fragmentiškai kartojasi ir šiame filme, bet tai – amerikietiška istorija, ta pati drama, tik režisierius – kitas.
Drakonų drakono apdovanojimas filmininkui paskirtas už įtaką pasaulio kinui. Šių metų gegužės mėnesį Jonas Mekas aplankys Krokuvą, kur tuo metu vyks minėtas festivalis, pažymėsiantis penkiasdešimties metų sukaktį. Šiame festivalyje Jonas Mekas lankysis pirmą kartą.
Drakonų drakono apdovanojimas, įsteigtas 1998-aisiais, skiriamas už geriausius dokumentinius ir animacinius filmus.
Krokuvos kino festivalio direktorius Krzysztofas Gieratas sako, kad „Jonas Mekas yra avangardo simbolis, kurio filmus komunistiniais metais žiūrėjome smalsiomis akimis, nes tai buvo laisvės įsikūnijimas, ir ne vien mene“.
Drakonų drakono apdovanojimo įteikimo ceremonija vyks šių metų birželio 1 dieną. Taip pat planuojama jo filmų retrospektyva, meno darbų paroda bei susitikimai su publika.
Parodos „Laisvalaikis, sportas, kultūra“, siekiančios atskleisti harmoningą bendrosios žmogaus kultūros raidą, dalyviai – individualistai – Algis Ramanauskas, Ginataras Znamierowski, Jonas Valatkevičius, Donatas Srogis, Evaldas Jansas, Benigna Kasparavičiūtė – tai dailininkai, susitelkę prieš postmodernizmo propaguojamą kultūrą be idealų, be tradicijų, be ateities ir praeities. Kai jaunuosius kūrėjus nustojo dominusi bendroji vertybių hierarchija, dalis vyresniosios ir jaunesniosios kartos menininkų susivokė, kad šiandien itin būtina tvirtybė, norint neprarasti meninės kūrybos, kūno kultūros ir laisvalaikio pomėgių svertų bei amžiais tikrintų dvasinių vertybių kriterijų ir idealų. Tai neįmanoma žengiant po vieną, svarbu jausti panašiai įsitikinusio kolegos petį!
Individualistai viską niveliuojančiai internacionalinei postmodernistų nuostatai mėgina priešpastatyti tautiškumą – ne tiesmuką, o žymiai imlesnės apimties, ne apibrėžtą tautinių motyvų ar tam tikrų stiliaus požymių, o sukaupusį dvasinę tautos patirtį.
Visi kaip vienas pripažindami tapybos ir video kalbos žavesį, jos spalvų, garsų, RGB ir CMYK tonų turtingus niuansus, jautrų tapybos ar ekrano paviršių, o tapybą ir video suvokdami kaip paveikslą, vertindami prasmingą laisvalaikį, turintys savo apibrėžtą unikalią erdvę, sulygsvarintą meninę kompoziciją, tuo pačiu – skirtingos meninės asmenybės.
Šios grupės dailininkai individualistai pakankamai modernūs, nes visi pasirinkę meninės improvizacijos būdą, turi sukūrę savitą plastinės raiškos modelį, originalią vaizduotę. Jų kūryba brandi, meistriška, prasminga, be tuščių žaismo efektų.
Kai kurie iš parodos dalyvių aktyviai sportuoja, kiti – labiau lavinasi dvasiškai, nemažai laiko skiria harmoningo ryšio su mūsų unikalia gamta paieškoms.
Laisvalaikis, sportas ir kultūra – lyg neatsiejami vienos gyvybės elementai. Gyvybės, kurios palaikymo ir globos negalima atidėti nė akimirkai, kaip negalima pavasarį atidėti sėjos ar rudenį derliaus dorojimo. Juk žmogus – fizinė ir dvasinė esybė, stovinti aukščiausiame raidos pakopos laiptelyje!
Parodos kuratorius Kęstutis Šapoka
Paroda veiks nuo kovo 5 d. iki balandžio 16 d.
(atidarymas kovo 5 d., 18 val.)
Jono Meko vizualiųjų menų centre, Vilniuje, Gynėjų g. 14
Tąkart į šį renginį rinkosi visas Niujorkas, nes tikėjosi išvysti dvylika pasaulio mastu pripažintų menininkų – išvydo tik vardus ir pavardes ekrane: taip Mačiūnas atsisveikino su Fluxus palikusiais ir įžymybėmis tapusiais draugais. Klaipėdoje keturi žymūs lietuvių vardai, atvirkščiai, stengsis perteikti Fluxus filosofiją ir praktiką susirinkusiems klausytojams.
Paskaitų ciklą kovo 4 dieną, ketvirtadienį, 18 val. pradės ilgai domėjęsis Fluxus Lietuvos laisvojo universiteto iniciatyvinės grupės vadovas Darius Pocevičius. Jis bandys atsakyti į klausimą: „Jurgis Mačiūnas – menininkas ar antimenininkas?“ Klausytojų laukia intriguojanti meno judėjimo kūrimo, socialinių šio proceso aspektų analizė. Vakaro pabaigoje bus rodomas Jono Meko filmas „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“.
Kovo 19 d., penktadienį, 17 val. paskaitų ciklą pratęs kauniškis dalininkas Antanas Obcarskas, žiūrovams ir klausytojams demonstruos 2003-2005 metais prie Kauno marių rengtų Fluxus akcijų „Išplukdytas menas“ vaizdinę medžiagą. Taigi laukia autentiški (šių akcijų dalyvio) lektoriaus komentarai, leisiantys pajusti, kokias transformacijas Fluxus patyrė Lietuvoje, kai buvo interpretuotas A.Obcarsko ir kitų dailininkų
Numatoma, kad kovo 26 d., penktadienį, 14 val. 33 min. prasidės menininko, pedagogo Redo Diržio seminaras Klaipėdos vyresniųjų klasių moksleiviams apie Fluxus. R.Diržys su mokiniais bendromis jėgomis bandys žvelgti į Fluxus dvejopai: bus siekiama suprasti, koks buvo Fluxus, kol gyveno Jurgis Mačiūnas, ir koks šis judėjimas yra dabar. Lektorius žada įvairiapusį žvilgsnį, asmeninės patirties perteikimą moksleiviams.
Paskaitų ciklą kovo 31 d., trečiadienį, 14 val. vainikuos Jono Meko vizualiųjų menų centro direktoriaus režisieriaus Kristijono Algirdo Kučinsko paskaita „Jono Meko lietuviškumas ir internacionalumas“. Dėmesio – ištikimiausiems klausytojams bus rodomas vienintelis lietuvių kalba įgarsintas J.Meko filmas „Ar buvo karas?“. Filmo tema – bandymas suvokti Amerikoje atsidūrusių lietuvių emigrantų padėtį. Atsisveikindami su Klaipėdos klausytojais, kiekvienam paskaitų rengėjai dovanos filmo „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“ DVD plokštelę.
Ekspertų grupė praėjusiųjų metų gruodžio mėnesį pristatė fondui svarstyti naujojo Guggenheimo filialo įkūrimo šalia Bilbao esančiame Urdaibajo parke galimybių studiją. Minėtas parkas yra Iberijos pusiasalyje, Baskų regione, ir ypatingas savita gamta (ažuolų ir pušų giraitės, hidrografiniai draustiniai) bei archeologiniu akmens amžiaus bei Viduramžių paveldu.
Kartu šiuo metu vyksta derybos dėl kainos, kurią baskai turės sumokėti už prekinį ženklą bei bendradarbiavimą su pasauliniu Guggenheimo muziejų tinklu. Neoficialiai minimos galimo susitarimo preliminarios sumos svyruoja nuo 60 iki 100 mln. JAV dolerių už artimiausius 20 metų. Dabartinė Bilbao sutartis su S.Guggenheimo fondu baigiasi 2014 metais ir kainavo 20 mln. JAV dolerių. Baskai, kurie patenkinti bendradarbiavimu ir siekia naujos sutarties, pasiruošę primokėti daugiau už tai, kad Guggenheimo muziejus nesutiktų suteikti savo vardo projektui Vilniuje.
Ermitažo-Guggenheimo įkūrimas Vilniuje šiuo metu sustojo ties galimybių studijos tvirtinimu – tai atlikti turi Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Tarptautinių ekspertų parengtoje studijoje išdėstyta daugybė ekonominių, politinių, socialinių, kultūrinių muziejaus statybos ir steigimo privalumų: tai – ir didžiuliai atvykstančių turistų srautai, reiškiantys milžiniškas pajamas į valstybės ir savivaldybės biudžetus, ir naujos darbo vietos, ir pasaulinio lygmens parodos Vilniuje ir t.t. Muziejaus Vilniuje projektavimo konkursą laimėjo irakiečių kilmės Londone gyvenanti architektė Zaha Hadid. Lietuvos architektų patriarchu vadinamas Algimantas Nasvytis, beje, lankęsis ir Bilbao muziejuje, tvirtina, kad šios pasaulinio masto architektės projektas Vilniui yra atitinkantis aukščiausius reikalavimus. Kai kurie mūsų šalies politikai yra įsitikinę, kad Vilniuje Bilbao muziejaus sėkmės pakartoti bus neįmanoma. Tuo metu ispanai jau galvoja apie tai, kaip pakartoti nepakartojama. Ir negaili nei jėgų, nei pinigų.
Po to, kai 1997-aisiais Bilbao pastatytas Guggenheimo muziejus, jo sėkmės istoriją imta vadinti „Guggenheimo efektu“: tai reiškia ekonomikos atsigavimą, išėjimą iš socialinės stagnacijos. Sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų, sustiprėjo atvykstamasis turizmas, o vyriausybės investicijos atsipirko po septynerių metų.
Pasak Bilbao Guggenheimo muziejaus direktoriaus Juano Ignacio Vidarte, „plečiant muziejų Baskijos mieste Urdaibajuje, siekiama ne tik padidinti parodų plotus, bet ir plėtoti naujus projektus, stiprinti bendradarbiavimą su kitais Guggenheimo muziejais pasaulyje, plėtoti inovatyvią muziejaus koncepciją, kurioje puikiai dera aplinka, menas bei verslas“. Ambicingas ispanų siekį supranta ir S.Guggenheimo fondo vadovybė: „Mes tikime, kad muziejaus plėtra Urdaibajuje pasiūlys lankytojams išskirtines ir nepamirštamas kultūros ir meno patirtis“, - sakė Guggenheimo muziejaus ir fondo vadovas Richardas Armstrongas įtakingam tarptautiniam žurnalui „Artdaily“.
Niujorkas, Venecija, Abu Dabis, Berlynas, Bilbao – kompanija, prie kurios, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, gali prisijungti ir mūsų šalies sostinė.
Daugiau informacijos: http://www.guggenheim.org/guggenheim-foundation/foundation-press/3115-preliminary-studies-urdaibai
Lietuvos menininkui skirtoje parodoje eksponuojamas 1976 m. sukurtas “Flux Ping Pong” eksponatas – centrinė bienalės ašis, išryškinant žaidimą kaip neatsiejamą komunikacijos būdą mene ir gyvenime. Parodoje taip pat bus pristatyti menininko grafikos dizaino darbai, jo atliktos meno istorijos kritikos studijos. Didelis dėmesys bus skiriamas J.Mačiūno kolektyviniams Fluxus judėjimo darbams, pabrėžiant jo gebėjimą harmoningai kurti su kitais Fluxus grupės bendraminčiais iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos bei Tolimųjų Rytų, jungiant įvairių menininkų patyrimus bendrai kūrybai.
J.Mačiūno – Fluxus įkūrėjo darbai, idėjos ir konkreti veikla paskatino konceptualiojo meno atsiradimą – meną kaip žmogaus tyrinėjimą, kaip mąstymą apie jį supantį pasaulį. Įsigalėjo meninės išraiškos priemonės, paremtos „naujuoju juslingumu“ (new sensibility), jautrumu banaliai, kasdienei aplinkai. Suklestėjo naujos meno rūšys: „hepeningai“, „environmentai“, „junk“, kūno menas, instaliacijos, kurias vienija intermedija bruožas. Šiam menininkui neabejotinai pavyko prisidėti prie to, kad XX a. pabaigos Vakarų menas iš esmės pakeistų savo raiškos bei vertybių orientaciją.
Parodos kuratoriaus, žymaus menotyrininko, meno kritiko Achille Bonito Oliva tikslas – parodyti ne tik iškilius J.Mačiūno meno darbus, bet ir išryškinti kitas svarbias menininko veiklos sritis, kaip Fluxus judėjimo organizavimą, Fluxus leidinių stilistikos sukūrimą, naujų socialinių meno struktūrų kūrimą Soho rajone. Būtent J. Mačiūnas apsigyvenęs bei paskatinęs kitus menininkus įsikurti Soho rajone nulėmė šio unikalaus pramoninio rajono išlikimą. Šiandien jame įsikūrusios garsiausios pasaulio galerijos, o pats rajonas kaip paveldo objektas išsaugojo savo autentišką išvaizdą ir struktūrą.
Jono Meko vizualiųjų menų centras, pasitikėjimo principu, visus, kurie šiuo metu dėl suprantamų ir objektyvių priežasčių neturi darbo, bet ateis su šeimos nariais ar vaikais, įleis į Šarūno Barto filmų peržiūras nemokamai.
Gerų įspūdžių!
ŠARŪNO BARTO filmų seansai
Filmų seansai prasidės kiekvieną dieną 13:00 ir 16:00 val. (atkreipkite dėmesį - 7dienis ir 1dienis - ne darbo dienos).
· PRAĖJUSIOS DIENOS ATMINIMUI (1990m.) - sausio 20 – 22 d.
· TRYS DIENOS (1991m.) – sausio 23 – 27 d.
· KORIDORIUS (1995m.) – sausio 28 – 30 d.
· MŪSŲ NEDAUG (1996m.) – vasario 2 – 4 d.
· NAMAI (1997m.) vasario 5 - 9 d.
· LAISVĖ (2000 m.) vasario 10 - 13 d.
· SEPTYNI NEMATOMI ŽMONĖS (2005m.) – vasario 16 – 20 d.
Taip pat žiūrovai galės susipažinti su Š. Barto naujausio filmo EUROAZIJOS ABORIGENAS ištraukomis.
Bilietų kainos - 10 lt.
Studentams, moksleiviams ir senjorams - 5 lt.
„Jono Meko vizualiųjų menų centras džiaugiasi ir didžiuojasi galimybe Vilniuje pristatyti dviejų pasaulinio lygmens menininkų – Šarūno Barto ir Jurgio Mačiūno – kūrybą. Savita Šarūno Barto kino kalba kritikų dažnai vadinama kino filosofija, jo filmuose dalyvauja neprofesionalūs aktoriai, vaidinantys savo pačių gyvenimus, ištrinamos ribos tarp dokumentinio ir vaidybinio kino, o Jurgis Mačiūnas – nereikšmingumo genijus, savo sukurtu Fluxus judėjimu padaręs didžiulę įtaką šiuolaikinei Vakarų kultūrai, postmoderniajam menui“, - teigia Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Algirdas Kučinskas.
Su filmu "Septyni nematomi žmonės" Šarūnas Bartas 2005 metais dalyvavo Kanų kino festivalyje. Iš viso režisierius yra sukūręs arba prisidėjęs kaip scenaristas, prodiuseris prie keturiolikos filmų. Jis pirmasis Lietuvoje įkūrė nuo valstybės nepriklausomą kino studiją "Kinema". Vienas iš pirmųjų jo vidutinio metražo dokumentinių filmų - "Praėjusios dienos atminimui" - 1990 metais apdovanotas Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio prizu.
1992 metais Šarūnas Bartas pelnė Berlyno kino festivalio apdovanojimą už filmą "Trys dienos", o 1995 metais tarptautinių festivalių komisijos darbą "Koridorius" įvertino dviem prizais. 2000 metais Venecijos kino festivalyje už geriausią filmą, atskleidžiantį žmogaus ir gamtos sąsajas, - "Laisvė" - apdovanotas specialiuoju prizu. 2001 metais Š. Bartas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Režisieriaus darbuose užfiksuotos tolimos nuo Lietuvos, egzotiškos erdvės: Marokas, Sibiras, Ukrainos stepės ir t.t. Naujausio, šiuo metu baigiamo montuoti Šarūno Barto filmo "Eurazijos aborigenas" ištraukas Vilniaus žiūrovai pamatys Jono Meko vizualiųjų menų centre, - filmuota taip pat įvairiose vietovėse, o be to, vaidina pats Šarūnas Bartas.
Nedaug kas žino, kad režisierius savo karjerą pradėjo kaip fotografas – žiūrovai retrospektyvoje pamatys Šarūno Barto fotografijas, kuriose užfiksuotas filmų kūrimas.
Paroda “Fluxus Pasirodymai” skirta tarptautinio Fluxus judėjimo koncertų, performansų ir kitų su performatyvumu susijusių 1958-1978 metų kūrinių pristatymui. Suformuota iš plakatų, nuotraukų, partitūrų, kortelių, dokumentų ir video medžiagos ekspozicija pristatys nekonvencionalius būdus, kaip meninė patirtis įkeliama ir iškeliama iš kasdieninės patirties.
Dauguma Fluxus žmonių susitiko ir buvo įtakoti John Cage 1957 -1959 metais vedamose eksperimentinės kompozicijos paskaitose New School for Social Research Niujorke. George Brecht išrasta įvykio partitūra (event score) buvo žymimi kasdieniniai veiksmai, kaip minimalistiniai performansai ar įsivaizduojami eksperimentai kasdienoje. Fluxus performansams, įvykiams ir koncertams būdingas neteatrališkumas, paprastumas tiek priemonių tiek veiksmo srityse, trumpumas, šmaikštumas. Eksponuojamame Fluxus manifeste teigiama, kad „bet kas gali pakeisti meną ir bet kas gali tai padaryti. Todėl šis pakaitalas – menas nustebimas – turi būti paprastas, įdomus, susidomėjęs nereikšmingumais, nebūti preke“.
Tarp Fluxus kūrėjų buvo paplitusios įvykių kortelės (event cards). Kortelėje paprastai keliais žodžiais ar sakiniais buvo nusakomas performansas, jos nebūdavo menininko pasirašomos ir jas dažniausia atspausdavo pats Jurgis Mačiūnas savo IBM Executive spausdinimo mašinėle, gavęs idėjas ar užuominas iš kitų Fluxus narių. Kortelės ir partitūros sudarydavo rinkinį ir buvo skirtos privačiam žiūrėjimui.
John Lennon 1966 Indica galerijoje Londone gavo kortelę su užrašu „kvėpuok“ (breathe). Tai buvo jo pirmas susitikimas su Yoko Ono. John ir Yoko palaikė artimus ryšius su Jurgiu Mačiūnu: samdė jį apipavidalinti jų parodą, kartu dalyvavo ir rengdavo flux šventes, kartu rengė maisto šventes. Dėl skrandžio vėžio negalėdavęs valgyti daugelio maisto produktų Jurgis kūrė prijuostes ir stalų nuotraukas. Parodoje pristatomos Mačiūno sukurtos John Lenon ir Yoko Ono kaukės, jo kuruotos flux šventės skirtos John ir Yoko foto dokumentacija.
Kaip tarptautinio tinklo, Fluxus koncertai buvo rengiami Europoje (ypač Vokietijoje) Japonijoje ir Amerikoje. Dalį ankstyvųjų koncertų bus galima išvysti Ben Vautier išsaugotoje video medžiagoje iš Nicos.
Jurgio Mačiūno ir Šarūno Barto kūrybos derinys po Jono Meko vizualiųjų menų stogu yra neįprastas, todėl subtilus ir originalus.
Kontaktinis asmuo:
Martynas Grigas,
tel.: +37061124166,
Gynėjų g. 14, Vilnius
Architektai Zaha Hadid (gyvena Londone, Pritzkerio prizo laureatė) ir Danielis Libeskindas (gyvena Niujorke, projektavo Žydų muziejų Berlyne, Denverio meno muziejų Amerikoje etc.) įtakinguose pasaulio architektūros leidiniuose pristatė ir Vilniaus Ermitažo-Guggenheimo projektų vizijas su nuotraukomis bei brėžiniais.
Abu šie architektai dalyvavo minėto muziejaus pastato projektavimo konkurse, o laimėjo – Zaha Hadid. Konkurse dalyvavo tik solidžios tarptautinės patirties turintys architektai. Po jo Vilniaus miesto savivaldybė užsakė Ermitažo-Guggenheimo muziejaus Vilniuje galimybių studiją. Šiuo metu laukiama, kad ją patvirtins Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Knygas „Zaha Hadid: Complete Works“, „Zaha Hadid: Complete Works 1979-2009” (abi išleistos 2009 metais) bei „Counterpoint: Daniel Libeskind in Conversation with Paul Goldberger” (2008) galima įsigyti iš internetinės knygų parduotuvės Amazon.com.
Daugiau informacijos:
http://www.amazon.com/Zaha-Hadid-Complete-Works-1979-2009/dp/3836502941/ref=pd_sim_b_1
http://search.barnesandnoble.com/Counterpoint/Daniel-Libeskind/e/9781580932066
Jono Meko filmas "Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas" festivalio organizatorių pristatytas taip: "Naujausią Niujorko avangardinio kino krikštatėvio darbą sudaro penkios valandos televizijos žinių medžiagos, filmuotos J.Meko tiesiog iš televizijos ekrano, naudojant video kamerą. Televizijos žinių ištraukose rodomas Lietuvos nepriklausomybės atgavimas, kai Sovietų Sąjunga ima byrėti. Režisierius Jonas Mekas atidžiai įrašinėjo įvykius, kai 1990 m. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę, ir Gorbačiovas pasiuntė tankus į Vilniaus gatves, įskaitant gėdingą rusų desantininkų surengtą miesto televizijos bokšto ataką. Menininkas įrašinėjo jau filtruotą ir sumontuotą televizijai realybę. Tačiau "Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas" dokumentuoja ne tik žlungančios sistemos mirties spazmus, bet ir televizijos eros pabaigą. Įrašyti XX amžiaus pabaigos istoriniai vaizdai - geležinės uždangos griuvimas - po dvidešimties metų atveria kelią kitokiai medijai, labiau pritaikytai prie greitai kintančios realybės."
Daugiau informacijos: http://www.watchdocs.pl/index.php?page=film&film=179〈=en
Naujausią Niujorko avangardinio kino krikštatėvio darbą sudaro penkios valandos televizijos žinių medžiagos, filmuotos Jono Meko tiesiog iš televizijos ekrano, naudojant video kamerą. Televizijos žinių ištraukose rodomas Lietuvos nepriklausomybės atgavimas, kai Sovietų Sąjunga ima byrėti. Režisierius Jonas Mekas atidžiai įrašinėjo įvykius, kai 1990m. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę, ir Gorbačiovas pasiuntė tankus į Vilniaus gatves, įskaitant gėdingą rusų desantininkų surengtą miesto televizijos bokšto ataką.
Menininkas įrašinėjo jau filtruotą ir sumontuotą televizijai realybę. Tačiau "Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas" dokumentuoja ne tik žlungančios sistemos mirties spazmus, bet ir televizijos eros pabaigą. Įrašyti XX amžiaus pabaigos istoriniai vaizdai - geležinės uždangos griuvimas - po dvidešimties metų atveria kelią kitokiai medijai, labiau pritaikytai prie greitai kintančios realybės.
Daugiau informacijos: http://www.watchdocs.pl/index.php?page=film&film=179&lang=en
Paskelbta Hermitage- Guggenheim muziejaus Vilniuje galimybių studijos prezentacija.
Susipažinti su studija ir parengta šio projekto strategija galite parsisiuntę šiuos dokumentus:
Ateities vizija- architektūriniai pasiūlymai naujam muziejui Vilniuje. Solomono R. Guggenheimo fondo ir Valstybinio Ermitažo muziejaus inicijuota Galimybių studija. Dydis: 21Mb. Parsisiųsti.
Išskirtinė sėkmės istorija Naujai Europai (parengė Hermitage Guggenheim Vilnius ir Jono Meko vizualiųjų menų centras). Dydis: 54Mb. Parsisiųsti.
Kiekvieną liepos mėnesio antradienį ir ketvirtadienį 22:00 kviečiame visus kino ir muzikos mylėtojus į JMVMC rengiamą kino istorijos projektą "52 savaitės. Kino maratonas" vykstantį PIANO.LT (buvusio Pranciškonų vienuolyno kiemas, Trakų g. 9/1, įėjimas iš Kėdainių g.)
Daugiau informacijos apie renginį ir programas www.kinoistorija.lt
2009 m. liepos mėn. 14 dieną (antradienį) 18 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre (Gynėjų g. 14, Vilnius) vyks Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio kūrybos parodos “Anapus ekrano” atidarymas.
Parodoje pristatomi Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio darbai, atspindintys kūrybinę menininko kaitą nuo 1984 iki 2009 metų - tapyba, piešiniai, koliažai, muzika ir filmai, objektai - radiniai. Iš ankstyvojo kūrybos laikotarpio eksponuojami Kryžiaus kelio stočių paveikslai, tęsiantys ekspresionizmo tradiciją, nutapyti Žemaitijoje, Beržore ir Šarnelėje 1983-1989 m.
1994 - 2005 m. gyvendamas Niujorke, įkvėptas bičiulio Jono Meko, dailininkas pasinėrė į eksperimentinį kiną, filmavosi, dalyvavo hepeninguose, alternatyviojo kino festivaliuose, parodose Niujorke, Berlyne, Roterdame, Paryžiuje, Sankt Peterburge, kūrė muziką Jono Meko, Juliaus Ziz filmams, iliustravo Jono Meko knygas “Mano naktys”, “Žodžiai ir raidės”. Kalbėdamas apie savo kūrybą E. Varkulevičius dažnai pabrėžia tapybos, kino ir muzikos giminystę, todėl parodoje greta tapybos darbų pristatomi Niujorke sukurti eksperimentiniai, ranka piešti filmai iš serijos “Cinema without camera” (“Filmai, sukurti be kameros”) ir Lietuvoje nufilmuotos, tapybą įkvėpusios juostos, kuriose užfiksuotas tekantis Nemuno, Neries, Lietuvos paežerių vanduo, plaukiantys ledai. Didžiąją ir svarbiausiąją E.Varkulevičiaus kūrybos dalį sudaro tapyba. Akrilo dažais, tušu, vynu, kava ir arbata dailininkas lieja didelio formato (150x200 cm) abstrakcijas, kuriose vyrauja poetiškas improvizacinis pradas, gausu aliuzijų į vandens semantiką: vandens, kaip laikinumo, stichiškumo, nuolatinės kaitos, apsivalymo ir sakralumo metaforas.
Paroda veiks iki 2009 m. rugpjūčio 21 dienos.
Gegužės 9 d. / Šeštadienis / 21:30 val.
Mokytojų namų kiemas, Vilniaus g. 39/6
Pirmoji programa
trukmė – 180 min.
Walden (Diaries Notes and Sketches) / 1968 / 180 min. / Jonas Mekas
gegužės 16 d. / šeštadienis / 21:30 val.
Mokytojų namų kiemas, Vilniaus g. 39/6
Antroji programa
trukmė – 82 min.
Manhatta / 1921 / 11 min. / Paul Strand and Charles Sheeler
Rose Hobart / 1939 / 20 min. / Joseph Cornell
Meshes of the Afternoon / 1943 / 14 min. / Maya Deren
A Study in Choreography for Camera / 1945 / 4 min. / Maya Deren
Little Stabs of Happiness / 1959 / 15 min. / Ken Jacobs
Eye Music in Red Major / l961 / 6 min. / Marie Menken
Go Go Go / l962-1964 / 12 min. / Marie Menken
gegužės 23 d. / šeštadienis / 21:30 val.
Mokytojų namų kiemas, Vilniaus g. 39/6
Trečioji programa
trukmė – 110 min.
Chumlum / 1964 / 26 min. / Ron Rice
Castro Street / l966 / 10 min. / Bruce Baillie
Zorn's Lemma / 1970 / 60 min. / Hollis Frampton
Gently Down the Stream / l98 / 14 min. / Su Friedrich
gegužės 30 d. / šeštadienis / 21:30 val.
Mokytojų namų kiemas, Vilniaus g. 39/6
Ketvirtoji programa
trukmė – 81 min.
Film Portrait / l971 / 81 min. / Jerome Hill
Balandžio 18 d. Lietuvos ambasadoje Tokijuje įvyko Jono Meko filmo „Lietuva ir TSRS žlugimas“ peržiūra. Į ją susirinko kviestinė publika – Lietuvoje buvę akredituoti japonų diplomatai, žurnalistai, menininkai, meno redaktoriai ir kuratoriai, kino, scenos menų ir literatūros festivalių organizatoriai, Japonijos – Lietuvos draugijos nariai, lietuvių kalbos studentai. Šis renginys – pirmasis ambasados inicijuotas „Lietuvos bičiulių sambūris“, kuris ir ateityje bus siejamas su lietuvių kultūros pristatymais.
Filmą trumpai pristatė ambasadorius Dainius Kamaitis. Svečių vardu kalbėjęs buvęs Japonijos reikalų patikėtinis Lietuvoje Eizo Kaneyasu pacitavo Jono Meko žodžius: „Japonija ir Lietuva yra labai artimos. Kaskart lankydamasis Japonijoje aš jaučiuosi tarsi sugrįžęs į namus“.
Filmas „Lietuva ir TSRS žlugimas“ pateikia chronologišką pasakojimą apie Lietuvos kovą už atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos ir nepriklausomos valstybės atkūrimą. Filmo pagrindas – 1989-91 metais video kamera namuose nufilmuotos Amerikos televizijų naujienų ir televizijos debatų laidos, pateikusios interviu su įtakingiausiais to meto politikais, analitikais ir žurnalistais, taip pat laisvės demonstracijų, mitingų, Sausio 13- osios įvykių vaizdus. Filme aiškiai atsispindi naujų santykių tarp Rytų ir Vakarų kūrimas, su tuo susijusios baimės bei netikrumas.
Japonų publika susikaupusi žiūrėjo keturių dalių filmą. Po peržiūros jos dalyviai kalbėjo, jog penkių valandų filmas nepasirodė per ilgas – juk lietuviai laukė laisvės daugiau kaip 50 metų. Filmą žiūrėjęs žinomas meno leidinių redaktorius Shinichi Numabe kalbėjo: „Galima pamanyti, kad šis filmas yra 0 % Meko filmas, kadangi jo vaizdai yra užfiksuoti kitų žmonių. Tačiau Mekas sekė įvykius ir filmavo žinias neatsitraukdamas nuo TV ekrano visus tuos metus, kol Lietuva neatkovojo Nepriklausomybės. Jis gyveno kartu su Lietuva. Už kadro girdimi kasdieniniai gyvenimo garsai – vaikų balsai, griežimas smuiku, telefono skambučiai, paties Meko komentarai liudija to vienintelio, nepakartojamo laiko tėkmę, kurio pojūtis filme toks stiprus. Taigi, filmas yra 100% Meko filmas.“
Japonijoje Jono Meko kūryba domimasi jau daugiau kaip 30 metų. 1973 m. pirmą kartą Japonijoje buvo rodytas jo filmas „Prisiminimai apie kelionę į Lietuvą“, padaręs didelę įtaką Japonijos kino kūrėjams ir kritikams. Šis filmas pernai buvo rodytas prestižinio Yamagata tarptautinio kino festivalio Tokijo programoje.
Japonijoje veikia „Jono Meko Japonijos dienoraščių draugija“ (Jonas Mekas Nihon nikki no kai), kuri nuolatos organizuoja filmų peržiūras, parodas, susitikimus.
Japonų kalba yra išleistos Jono Meko poezijos knygos „Miške“, „Laiškai iš niekur“ ir „Semeniškių idilės“ (visas vertė lituanistas prof. Ikuo Murata); pokalbių ir laiškų knyga „Trys draugai. Lenon/Yoko/ Mačiūnas“ (Mekasu no yujin nikki). Šiemet japonų leidykla „Film Art“ po 30 metų pakartotinai išleido Jono Meko „Kino dienoraščius“ (Mekasu no eiga nikki. Nju amerikan sinema no kigen. 1959-1971).
Tokijo „Toki no wasuremono“ galerijoje nuolatos galima pamatyti Jono Meko darbų.
Filmo „Lietuva ir TSRS žlugimas“ peržiūra Lietuvos ambasadoje organizuota bendradarbiaujant su Jono Meko vizualiųjų menų centru Vilniuje. Platesnį filmo pristatymą Japonijoje Lietuvos ambasada kartu su „Jono Meko Japonijos dienoraščių draugija“ planuoja šių metų rudenį.
LR kultūros atašė Japonijoje informacija
Devyniolikto amžiaus pirmos pusės rašytojas romantikas Michailas Lermontovas veikale „Mūsų laikų didvyris” apvertė didvyriškumo ir herojiškumo sampratą aukštyn kojomis, pavaizduodamas abejingą ir cinišką herojų-hedonistą, kenčiantį nuo savo dvilypumo.
Iš esmės, šioje „didvyrio” sampratoje susikirto visi socialiniai ir kultūriniai bruožai, akibrokštai, prieštaravimai ir iš potencialių šio herojaus charakteristikų išaugo visa tai, ką šiandien vadiname vertybiškai dehierarchizuota sąmone.
„Mūsų laikų herojai” - paroda apie herojaus sąvokos difuziją ir transformacijas. Tai simboliškas bandymas sugrįžti atgal ir perrašyti „Mūsų laikų didvyrį” ar bent jo prologą, derinant tekstą, metatekstą ir buitines blevyzgas, skirtingus autorius, jų intencijas, prieštaringas sociokultūrines terpes ir kelias medijas, kurių kiekviena turi ilgesnę ar trumpesnę herojiškumo vaizdavimo istoriją.
Bet neapsigaukite, vis dėlto, istorija šioje parodoje nėra vienakryptė.
Menininkai: Paulius Arlauskas ir Gediminas Beržinis, Rokas Dovydėnas, Ugnius Gelguda, Benigna Kasparavičiūtė, Aistė Kirvelytė, Dainius Liškevičius, curaredg ir Dainius Labutis, Paul Paper, Algis Ramanauskas, Andrius Šidlauskas, Marius Valančius, Jonas Zagorskas, Gintaras Znamierowski.
Parodą kuruoja: Lietuvos Tarpdisciplininio meno sąjunga\ Kęstutis Šapoka
Atidarymas – Balandžio 16 d. (ketvirtadienį) 18 val.
JMVMC, Gynėjų 14, Vilnius, (Vilniaus vartų” kompleksas).
Darbo laikas: Antradieniais – šeštadieniais 12 – 19 val.Balandžio 11d. seansas neįvyks.
Balandžio 18d. 19 val. eksperimentinių animacinių filmų programa PSST!3.
Pristato PetPunk studijos narys Gediminas Šiaulys.
"PSST! 3 – tai trečiasis, per kelis paskutinius metus sukurtų, eksperimentinių trumpametražių animacinių filmų rinkinys. 17 atskirų filmukų atsirado bendradarbiaujant virš 175 kūrėjų iš įvairiausių pasaulio vietų, tarp jų: Niujorko, Los Andželo, Sietlo, Atlantos, Londono, Glazgo, Paryžiaus, Amsterdamo, Berlyno, Dublino, Kopenhagos, o taip pat ir Vilniaus."
Traffic trio, tai trys jazz meistrai šioje sandaroje sukuriantys tokią laisvės ir proveržio atmosferą, kuri sunaikina bet kokį abejingumą. Avangardinė džiazo dvasia yra gyva ir čia ji pačioje lietuviškoje viršūnėje.
Liudas Mockūnas - saksofonai
Eugenijus Kaniava - kontrabosas
Dalius Naujokaitis - būgnai, perkusija
daugiau apie muzikantus:
http://www.vilniusjazz.lt/2008/performer_lt.php?id=1221826302
http://www.eb.lt/lt.php3?vid=67&id=3413
http://www.mic.lt/kanevicius
Tai paskutinis Daliaus Naujokaičio koncertas prieš grįžtant į Niujorką, uždėsiantis paskutinius akcentus jo apsilankymui Lietuvoje.
Kovo 22, sekmadienį 20:00 Jono Meko Vizualiųjų menų centre (Gynėjų g. 14) - Traffic trio !
bilietai - 15lt
bilietai parduodami prieš koncertą
vietų skaičius ribotas

Naujausias Jono Meko kūrinys – filmas „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“ šį sekmadienį, kovo 15 d. 12 val., uždarys šiuolaikinio dokumentinio kino festivalį Cinéma du Réel Paryžiuje Pompidou centre. Šis lietuvių kilmės kino menininko darbas jau demonstruotas Niujorke Anthology Films Archives, Roterdamo kino festivalyje. Filmą matyti galėjo Londono „Tate Modern“ muziejaus bei Edinburgo „Filmhouse“ lankytojai. Jono Meko filmą vis dar turi galimybę matyti ir lietuviai, užsukę į Vilniuje įsikūrusį Jono Meko vizualiųjų menų centrą. Artimiausiu metu filmą planuojama pristatyti Argentinos, Gotenbergo, Jeruzalės tarptautiniuose filmų festivaliuose. Filmas „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“ pasaulyje susilaukia kuo palankiausių įvertinimų tiek iš eilinių žiūrovų, tiek iš šiuolaikinio meno kritikų.
Be galo išraiškingas J. Meko darbas primena istorinius faktus apie 1991 metais vykusią Lietuvos kovą prieš Sovietų valdžią. Keturių dalių videoinstaliacijoje galima išvysti chronologinę apžvalgą apie Lietuvos tapsmą nepriklausoma valstybe. Juostoje pateikiami reportažai, kuriuose atsiskleidžia Sovietų agresija, piliečių demonstracijos, įvairūs interviu, aukščiausio rango Lietuvos ir užsienio šalių politikų bei žurnalistų pasisakymai bei įžvalgos ir visa tai iš netikėtos ir nežinomos perspektyvos – Niujorko piliečio akių.
Įrašuose užfiksuoti ir visiškai paprastų žmonių gyvenimai, paveikti šio konflikto. Meko surinktoje medžiagoje - Jungtinėse valstijose transliuoti reportažai, kuriuose užfiksuota to meto politikos, ekonomikos kaita bei Rytų Europos santykiai su Vakarais. Filmas, trunkantis 4 val. 46 minutes, suskirstytas į 4 dalis, kuriose chronologiškai atkuriamas Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės atgimimas.
„Šis filmas yra sumontuotas iš video medžiagos rodytos Niujorko televizijos laidų, kurią filmavau savo Sony video kamera, Sovietų Sąjungos sugriūvimo 1989-1991 metų laikotarpy. Filmavau savo namuose, sąmoningai palikdamas fone natūralius kasdieninio gyvenimo garsus. Instaliacijoje matysite koncentruotą chronologišką apžvalgą kas ir kaip dėjosi per tą labai istoriškai svarbų laikotarpį, kaip viskas matėsi ir kaip viskas buvo interpretuota televizijos žinių komentatorių ir jų svečių. Bet galite šį filmą žiūrėti ir kaip graikišką dramą, kurioje tautų likimai buvo drastiškai pakeisti vieno beveik iracionaliai apsisprendusio žmogaus, vienos tautos nepalaužiamu noru būti laisvais, Olimpo dievams juos remiant kovoje prieš Jėgos ir Smurto karalystę. Dramos „personažai“: prezidentai, diktatoriai ir paprasti žmonės“, - naujausią savo darbą apibūdino J. Mekas.
J. Meko filmai akcentuoja jo gebėjimą peržengti mediumo ribas, ir tuo pat metu iliustruoja menininko norą iš naujo įvertinti senuosius kūrybos metodus, tam, kad būtu galima suvokti šiuolaikinio meno galimybes. Toks meno pateikimas ir yra tikras avangardas, nes čia atsisakoma paklusti iš anksto nustatytoms išraiškos formoms ir taip analizuojama pati meno prigimtis.
kovo 14d. 19val.
The Films of Kenneth Anger
"Fireworks" (1947),
"Puce Moment" (1949),
"Rabbits Moon" (1950, the rarely seen original 16minute version),
"Eaux dartifice" (1953),
"Inauguration of the Pleasure Dome" (1954).
kovo 21d. 19val.
A Jack Bond film
"Dali in New York" (1965, running time 57mins, b/w)
kovo 28d. 19val.
Experimental films of Maya Deren
"Meshes Of The Afternoon" (1943, b/w),
"At Land" (1944, silent, b/w),
"Ritual In Transfigured Time" (1945-46, silent, b/w).
balandzio 4d. 19val.
Visions of Warhol
Jonas Mekas
"Award presentation to Andy Warhol" 1963,
Willard Maas
"Andy Warhols Silver Flotations" 1964,
Marie Menken
"Andy Warhol" 1965, silent,
Jonas Mekas
"Antrapological Sketches: Friengships and Intersections Scenes from the
Life of Andy Warhol" 1963-90.
JMVMC sveikina su kovo 11 ir kviečia į nepriklausomybės atkūrimo įvykius pažvelgti Jono Meko akimis nuo kovo 12.
FiImo "Lietuva ir SSRS žlugimas" peržiūra neįvyks šeštadienį, kovo 14. Tačiau yra rodoma antradieniais - šeštadieniais nuo 12:05 val.
Kviečiame visus į Super8 filmų nemokamą nuožiūrą - Jono Meko Vizualiųjų Menų Centro kino salėje kovo 13, penktadienį 19:00 val.
Bus rodoma „8 mm“ kino festivalio rinktinė: 2007-2008 metų medžiaga.
Kino tylą užpildys gyvai atliekama – staigmena!
Super 8 Picnic in a Hand http://klubas.8mm.lt/
JMVMC Atviri namai

Nuo vasario 16 d. JMVMC atidaroma nauja ekspozicija. Parodos akcentas - naujausias Jono Meko filmas "Lietuva ir sovietų sąjungos žlugimas".
Puikiai Roterdamo filmų festivalyje įvertinto 286 min. trukmės filmo aktoriai - Lietuvos ir pasaulio diplomatai ir politikai, filmo drama - Lietuvos ir sovietų sąjungos likimas.
Kitoje parodos dalyje pristatomas Jurgio Mačiūno "Rusijos istorijos atasas" pristatantis Lietuvai Jurgio mokymosi sistemų kūrimo darbus, Pasaulyje pripažintus opus magnum.
Jono Meko filmo peržiūros vyksta pirmadieniais-šeštadieniais Jono Meko vizualiųjų menų centre:
1-2 dalis nuo 12:05
3-4 dalis nuo 14:30

Jono Meko vizualiųjų menų centras
Gynėjų g. 14 Vilnius
Darbo laikas: antradienis-šeštadienis 12-19 val.
* Daugiau nei 15 moksleivių grupės su mokytoju į parodą/peržiūrą įleidžiamos nemokamai
Lietuvą pasiekė naujausias Jono Meko kūrinys – keturių dalių filmas „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“. Šis darbas, jau rodytas Niujorke Anthology Films Archives bei Roterdamo kino festivalyje, susilaukė kuo palankiausių įvertinimų tiek iš eilinių žiūrovų, tiek iš šiuolaikinio meno kritikų. Artimiausiu metu filmas bus pristatytas Argentinos, Gotenbergo, Jeruzalės tarptautiniuose filmų festivaliuose bei Tate muziejuje Londone.
„Šis be galo išraiškingas J. Meko darbas primena istorinius faktus apie 1991 metais vykusią Lietuvos kovą prieš Sovietų valdžią. Keturių dalių videoinstaliacijoje galima išvysti chronologinę apžvalgą apie Lietuvos tapsmą nepriklausoma valstybe. Juostoje pateikiami reportažai, kuriuose atsiskleidžia Sovietų agresija, piliečių demonstracijos, įvairūs interviu, aukščiausio rango Lietuvos ir užsienio šalių politikų bei žurnalistų pasisakymai bei įžvalgos ir visa tai iš mums netikėtos ir nežinomos perspektyvos – Niujorko piliečio akių“, - sakė parodos organizatorius, Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius, Kristijonas Kučinskas.
Įrašuose užfiksuoti ir visiškai paprastų žmonių gyvenimai, paveikti šio konflikto. Meko surinktoje medžiagoje - Jungtinėse valstijose transliuoti reportažai, kuriuose užfiksuota to meto politikos, ekonomikos kaita bei Rytų Europos santykiai su Vakarais.
„Šis filmas yra sumontuotas iš video medžiagos rodytos Niujorko televizijos laidų, kurią filmavau savo Sony video kamera, Sovietų Sąjungos sugriūvimo 1989-1991 metų laikotarpy. Filmavau savo namuose, sąmoningai palikdamas fone natūralius kasdieninio gyvenimo garsus. Instaliacijoje matysite koncentruotą chronologišką apžvalgą kas ir kaip dėjosi per tą labai istoriškai svarbų laikotarpį, kaip viskas matėsi ir kaip viskas buvo interpretuota televizijos žinių komentatorių ir jų svečių. Bet galite šį filmą žiūrėti ir kaip graikišką dramą, kurioje tautų likimai buvo drastiškai pakeisti vieno beveik iracionaliai apsisprendusio žmogaus, vienos tautos nepalaužiamu noru būti laisvais, Olimpo dievams juos remiant kovoje prieš Jėgos ir Smurto karalystę. Dramos „personažai“: prezidentai, diktatoriai ir paprasti žmonės“, - naujausią savo darbą apibūdino J. Mekas.
J. Meko filmai akcentuoja jo gebėjimą peržengti mediumo ribas, ir tuo pat metu iliustruoja menininko norą iš naujo įvertinti senuosius kūrybos metodus, tam, kad būtu galima suvokti šiuolaikinio meno galimybes. Šis darbas akcentuoja J. Meko filmų efemeriškumą – juose sustabdomos akimirkos, tam, kad jas būtu galima prisiminti amžinai. Toks meno pateikimas ir yra tikras avangardas, nes čia atsisakoma paklusti iš anksto nustatytoms išraiškos formoms ir taip analizuojama pati meno prigimtis.
Jurgio Mačiūno „Atlasais“ ir fluxus kūrėjų darbais parodoje bus naujai kvestionuojamos meno ribos su socialine, politine sferomis.
Jurgis Mačiūnas, mūsų visuomenės dar menkai suprastas genijus, pasaulyje pripažintas kaip architektas, menininkas, Niujorko Soho tėvas. Jis yra vieno reikšmingiausių, o gal net ir paties įtakingiausio šiai dienai tarptautinio Fluxus judėjimo pirmininkas. Gimė Kaune, vėliau su šeima pasitraukė į Vokietiją ir į JAV. „Atsidavęs mokslui studentas, būdamas 22, Jurgis Mačiūnas „Atlasasais“ pradėjo savo 20 metų trukusius darbus ties sistemiško vizualaus vaizdavimo galimybėmis. Per šį laikotarpį jis paliko per 40 diagramų ir istorijos lentelių pasaulio meno kritikų pripažįstamu šedevru (opus magmum). Šį kartą Jurgis Mačiūnas bus pristatomas, kaip rimtas žemėlapių menininkas ir informacijos sistemintojas“, - sakė parodos kuratorius Jonas Lozuraitis.
J. Mačiūno “Atlasai” (1953) koncentruotai ir tiksliai perteikia Rusijos esminę istorinę, politinę ir geografinę informaciją. Pradedant nuo pirmųjų žmonių apsigyvenimo Rusijos teritorijoje, jos istorija vaizdžiai ir preciziškai redukuojama tarpusavyje susijusiuose atlaso lapuose iki pat 1917 m. spalio revoliucijos. Sujungus laiko ir vietos dimensijas palaipsnio keitimosi kontekste šis darbas tarsi įgauna trečią dimensiją. Kritikuodamas nelankstų ir ribotą mokymąsi iš knygų Jurgis Mačiūnas tikėjo, jog palaipsniui platėjantis laiko ir erdvės susiejimas būtinas bet kurios srities specialisto sėkmei.
J. Mačiūnas siekė, kad Fluxus netaptų dar vienu meniniu judėjimu. Jo vizija, kad Fluxus apimtų socialinę, kultūrinę, politinę ir meninę sferas. Radikalios ir kontraversiškai vertinamos fluxus kūrėjų politinės ir visuomeninės pažiūros išsakomos „klasikinių“ fluxus menininkų tokių, kaip Ben Vautier, George Brecht, Yoko Ono, Henry Flynt bus sujungtos į ir šiandien aktualų koliažą.
Lankytojai laukiami nuo vasario 16 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre, Gynėjų g. 14, Vilnius. Darbo laikas 12-19 val.
2009 vasario 7d. - kovo 7d. 19val. "Projektoriaus" filmų peržiūrose matysite:
Programa: Early American Avant
- Garde Film 1894-1941 Part 2.
vasario 7d. 19val.
Viva la dance
The beginnings of cine-dance
Dance and film have shared the aspiration to creatively sculpt motion and
time. Some of the first films ever made featured Annabelles skirt dance,
hand-painted in glowing colors. Isadora Duncan and Ruth St. Denis
innovations found their way into Diana the Huntress (1916) and The Soul of
the Cypress (1920). Highly cinematic renditions of dance evolved in Stella
Simons Hande (1928), Hector Hoppins La Joie de vivre (1934) and Busby
Berkeleys "Dont Say Goodnight" from Wonder Bar (1934). In conterpoint,
cine-dance experiments by Ralph Steiner, Mary Ellen Bute, Oskar
Fischinger, Douglass Crockwell, Slavko Vorkapich and Norman McLaren
dispensed with actual dancers in favor of color, shape, line and form
choreographed into abstract light-play.
Vasario 21d. 19val.
The devils plaything
American surrealism
Edwin S.Porter and other early filmakers used bizarre sets, fantastic
costumes and magic lantern tricks to illuminate their fantasy films.
American parody supplied Douglas Fairbanks with enough unusual material to
produce the truly surreal When the Clouds Roll By (1919). The
expresionistic Cabinet of Dr. Caligari (1919) influenced American
sensibilities throughout the 20s as seen in Beggar on Horseback (1925),
The Life and Death of 9413 - A Hollywood Extra (1927) and The Telltale
Heart (1928). The emphasis shifted when amateurs J.S. Watson, Jr., Joseph
Carnell and Orson Welles crafted a unique variety of American surrealism
on film unfettered by European concerns.
Vasario 28d. 19val.
The amateur as auteur
Discovering paradise in pictures
These homemade films incorporate avant-garde strategies and techniques to
achieve a true sense of cinematic intimacy. Glimpses of life caught
unawares are found in the home movies of Elizabeth Woodman Wright, Archie
Stewart, Frank Stauffacher and John C. Hecker. Poetic lyricism finds a
voice in city symphonies: Lynn Riggs and Hames Hughes A day in Santa Fe
(1931) and Rudy Burckhardts Haiti (1938). Professionally minded films,
Theodore Cases sound tests (c.1925) and Lewis Jacobs Tree Trunk to Head
(1938) operate from a similar homespun perspective of sincerity. Joseph
Cornell offers an enigmatic but lovely homage to childhood with Children
Trilogy (c.1938).
Kovo 7d. 19val.
Light rhythms
Music and abstraction
The rhythmic elements of cinema are explored by artists and filmakers
fascinated by the abstract qualities of light. The American authors of
avant-garde classics Le Retour a la raison (1923), Ballet mecanique
(1923-24), Anemic cinema (1926) and Une nuit sur Le Mont Chauve (1934) are
finally acknowledged for their seminal artistic achievements made in
Europe. Pioneer abstract films by Ralph Steiner, Mary Ellen Bute, Douglass
Crockwell, Dwinell Grant and George Marris are compared and contrasted
with Hollywood montages created by Ernst Lubitsch, Slavko Vorkapich and
Busby Barkeley. For the first time on video, composer George Antheils
original 1924 score accompanies Fernand Leger and Dudley Morphys film
Ballet mecanique, a truly avant-garde cacophony of image and sound.
Dėl parodos atnaujinimo darbų vasario 13,14 dienomis "Atvirų namų" ir "Projektoriaus" filmų programos nebus rodomos
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos inicijuotas, tęstinis
projektas „NIIR“ (NUO IDĖJOS IKI REPRODUKCIJOS) š.m. vasario 6 d.
18.00 val. uždarymo renginyje skleis fluxus dvasią Jono
Meko vizualiųjų menų centre . Matysite
Dainiaus Liškevičiaus performansą „Home boy“,
Rolando Rastausko multimedijinį performansą „Deguonis“,
Evaldo Janso performansą „Jurgeli, meistreli“.
Nuo 21.00 val. veiksmas persikels į klubą „Play“ (Pamėnkalnio g. 17), kur gros "Playing nerve" - Dalius Naujokaitis, Julius Zubavičius, Kęstutis
Vaiginis, Paulius Volkovas, Dovydas Stalmokas
Šį ketvirtadienį, vasario 5 dieną, 19 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre paskutinė „Video ekrano” peržiūra, kurioje Andriaus Kviliūno video kūryba.
Andrius Kviliūnas – nuosekliausiai video meną kuriantis tapytojas. Jo kūryba, ko gero, yra arčiausiai video meno, kanonine prasme. A. Kviliūno kūrybą įtakojo video meno klasikai – Bilas Viola, Tonis Oursleris. Savo kūriniuose Andrius Kviliūnas siekia vizualizuoti nuotaikas, išsakyti tam tikras mintis, pastebėjimus apie gyvenimą.
Menininkas gyvena ir kuria Panevėžyje, dirba dailės mokykloje, dėsto tapybą bei kompoziciją. Sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuria klipus alternatyvaus roko grupėms.
Šiai peržiūrai Andrius Kviliūnas pristato 38 minučių trukmės video filmų, sukurtų 2000 – 2009 m., programą: „Dvi minutės”, „Dvigubas laisvės jausmas”, „Be pavadinimo”, „Ryšys”, „Fotografija”, „Pirmas potyris”, „Trys mirtinos nuodėmės pagal mano mamą”, „Kaip tapti angelu?”, „Kelias į rojų”, „ Morta-Auksė”, „Melancholy”, „Gimti ir mirti kaip”, „Mačiūnas”, „Vienas”, „Sapnas - dvi žmogžudystės”, „Dar ne Prezidentas”, „Politika”, „Per kiekvieną moterį persišviečia jūra”, „Atsisveikinimas”.
Kūrinius komentuos dr. Tojana Račiūnaitė ir dr. Nerijus Milerius.
Daugiau informacijos apie menininką galima rasti jo tinklalapyje: http://www.kviliunas.com.
2009 m. sausio 29 d.19 val. „Video ekrane“ savo kūrinius pristato Evaldas Jansas.
Evaldas Jansas – vienas žinomiausių viduriniosios šiuolaikinio meno kartos atstovų Lietuvoje. Menininkas išgarsėjo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio antroje pusėje kaip socialiai angažuotų, šmaikščių objektų, instaliacijų kūrėjas ir provokuojančių performansų atlikėjas. Vėliau menininkas susidomėjo video išraiška ir suformavo tik jam vienam būdingą provokatyvų ir įtaigų performansus, dokumentiką, video meną jungiantį stilių.
„Video ekrane“ menininkas pristatys savo video kūrybos mini retrospektyvą.
JMVMC ekspozicinėje erdvėje bus rodomi ankstyvųjų (1996 – 2000) Evaldo Janso performansų - „Savo sultyse“, „Saldus linčo teismas“ - video darbai. Taip pat - 2000 metais sukurti „Kelias namo“ ir "Kodėl šunys gali visur?".
Video programą peržiūrų salėje sudaro: „Prievartos antropologija“, (4 min 56 s, 2004 m.); „Pasitenkinimo antropologija“, (1 min 47 s, 2006 m.); „Būti išstatytam“, (12 min 20 s, 2006 m.); „Citata“, (1 min 33 s, 2009 m.; priešpremjerinė peržiūra) ir „3in1“ ( 5 min 46 s, 2008 m.).
Kūrinius komentuos ir diskusijas moderuos dr. Tojana Račiūnaitė ir dr. Nerijus Milerius.
2009 m. sausio 15 d. 19 val. „Video ekrano” projektą tęsia žinomos viduriniosios kartos menininkės Jurgos Barilaitės video kūrinių peržiūra.
Menininkė pristato 2003 – 2008 metais sukurtus kūrinius.
Po peržiūros vyks diskusija su dr. Tojana Račiūnaite ir dr. Nerijumi Mileriu.
1. „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“ (2004, video, 7 min)
Juodai apsirengusi autorė šoka priešais savo šeimos automobilį (dėl prieinamos kainos ir patikimumo tai - populiariausia Lietuvoje mašina). Dekonstruojamas automobilio – kaip turto, galios ir seksualumo simbolio – mitas. Kartu atskleidžiamas vartojimo erotiškumas.
2. „P. ir P. šešėliai“ (2006, 5min 15 s)
Ekrane tamsus siluetas juda pagal iš už kadro sklindančio balso komandas („stok“, „ramiai“, „davai“, „greitai“, „nustok“, „nereikia“ ir pan.). Šešėlis labai stengiasi, bet ne visuomet tiksliai atlieka tai, kas, jam liepiama. Jis kraiposi, susidvejina, vaizduoja įvairias figūras (kaip vaikai žaidžia stebėdami savo šešėlius) – tai panašu į erotinį misterinį šokį ar žaidimą
Taip tarsi bandoma įgyvendinti utopinį pabėgimą nuo kultūrinių identifikacijų ir modelių ir, tuo pačiu, tarsi sugrįžtama prie lyčių žaidimo, kuriame, pasirodo, glūdi visas patirties turtingumas ir pasitenkinimas ( nes šešėlinė figūra vis tik yra moters, o balsas - vyro). Tai - dvigubas žaidimas,nėra aišku, kur riba tarp valdančiojo ir valdomo, stebinčiojo ir stebimo, anonimiškumo ir individualumo, gal tas dvilypumas (tapatinimasis ir su vienu, ir kitu) iš esmės būdingas ne lyčiai, ne asmeniui, o pačiam malonumui stebėti, judėti, kurti ir pan.
3. „Ne-taip” (2005, 2 kanalų video instaliacija, DVD, 5 min)
Du vienas priešais kitą pastatyti ekranai komunikuoja tarpusavyje. Viename matome dengiamosiomis spalvomis išdažytą autorės veidą tokiame pačiame fone. Galva lėtai sako - „Taip“. Kitame - raudonai dažytą autorės veidą raudoname fone, kur galva isteriškai purtosi ir spiegia „Ne!“.
Tai ne tik asmenybės susidvejinimo ir nesusikalbėjimo alegorija, bet ir asmeninis pokalbis su Andy Warholu, Josephu Beuysu ir Bruce‘u Naumanu.
4. „Tykutis“ (2006, 2 min)
5. „Mažasis Chose“ (2007 m. 11 min)
6. ,, Chose / Kita istorija“ (2007, 2 min 37 s)
Tai - vaizdo ir garso instaliacija, kurią autorė priskiria ,,judančių paveikslų” žanrui. Čia susipina tikrovė, sapnai ir fantazijos. Fikcija užvaldo realybę, o išgalvoti herojai virsta realiais. Iš trijų trumpų video pasakojimų kuriama paslapčių kupina detektyvinė atmosfera. Tai - ir labai intymi istorija apie menininkę bei jos vyriškos giminės “mūzos pusbrolį - mažąjį Chose“, ir vaizdo projekcija dėžėje, kurioje nepailstamai dirba mažas žmogutis, valantis drobę, tai - ir autorės figūra ant kalno, ir pro teroristo kaukės angas į po kojomis plytintį miestą žvelgianti akis, kurioje vėlgi atsispindi ta pati istorija, apie vaizduotės galią, kūrybinę satisfakciją ir susitaikymą su savimi.
7. „Paveikslas“ (2007, 5 min 38 s)
Paveikslas - tai realus vaizdas pro langą į labai įprastą Lietuvos peizažą, atsitiktinai užtiktas Reškutėnų kaime, sovietinių fermų griuvėsiuose, Švenčionių krašte.
Tai - trumpas filmas apie atsiminimus.
Filme skamba “The Doors” daina „ Light my fire“.
Muzika , kaip ir vaizdas, autorei yra tarsi asmeninė laiko mašina.
Be šių filmų Depo“ muziejaus ekspozicijos erdvėje bus rodomas ir Jurgos Barilaitės filmas „Būtinoji gintis“ (2001, video, 18 min.).
Autorė boksuojasi su ant sienos pakabinta milžiniška juoda drobe. Agresyvus tapybos ir architektūros puolimas iš tiesų yra gynimasis nuo hierarchinės tvarkos ir kanoniško mąstymo. Išlaisvintas vyriškas Jacksono Pollocko gestas sulaukia moteriško atsako - dekonstruojančio abstraktaus išsiliejimo.
Bokso pirštinėmis, panardintomis į baltus dažus, autorė nutapo kūdikio galvą.
Sausį "Projektoriuje" bus rodomi ankstyvieji Amerikos avantgardo trumpametražiai filmai ir svečio K. Wyborny programa.
2009m. sausio 17d. 19val. :
Picturing a Metropolis
New York City Unveiled
Since the beginning of cinema, filmmakers have been infatuated with
dynamic images of New York City. Avant-garde experiments pop up in the
most unlikely of places, including turn-of-the-twentieth-century
actualities, commercial and radical newsreels, and Busby Berkeleys
spectacular "Lullaby of Broadway" from Gold Diggers of 1935. City
symphonies are represented by landmark American films such as Charles
Sheeler and Paul Strands Manhatta(1921), Robert Flahertys 24 Dollar Island
(c. 1926), Robert Floreys Skyscraper Symphony(1929) and Jay Leydas A Bronx
Morning (1931). Overall, 29 short films lovingly depict scenes of New
Yorkers among the skyscrapers, streets and night life of Manhattan during
a half century of progress.
2009m. sausio 24d. 19val.
Experimental fantasies
2009m. sausio 31d. 19val.
JMVMC svečio programa
K. Wyborny
Hommage an Ludwig Van Beethoven
Žiūrovai galės gyvai klausti ir aptarti filmą su režisierium.
Šio meto Lietuviškus trumpametražius filmus ir video ieškojimus pristatantis projektas "Atviri namai" JMVMC duris atveria sausio 16 d. ir vyks kas antrą penktadienį.
Projektas siekdamas tapti atvira kūrėjų ir žiūrovų diskusijų erdve, sausio 16 d. pristatys programą sudarytą iš Vilniaus dailės akademijos studentų kelių paskutinių metų darbų.
Tarp filmų bus kūrėjų galimi pristatymai ir klausimai. Prieš ir po filmų peržiūros bus kviečiama pasivaišinti vynu.
Ir toliau video ir filmų kūrėjai kviečiami atnešti savo filmus į JMVMC, ateiti į peržiūras juos kartu pažiūrėti ir pristatyti
klausimams ir pasiūlymams: +37062345393
2009 m. Jono Meko vizualiųjų menų centre startuoja „Video ekrano” projektas. Jis pradedamas sausio 8 d. 19 val. Kęstučio Šapokos video kūrinių peržiūra, pavadinta „Jean-Claude van Gogh“.
Kęstutis Šapoka – tarpdisciplininį meną kuriantis menininkas, dažnai pasitelkiantis video meno priemones. Menininkas pristato valandos trukmės videokūrinių, sukurtų 2005 – 2008 m., programą. Šiai peržiūrai Kęstutis Šapoka atrinko daugiausia tuos kūrinius, kuriuos galima vadinti videomenu, dokumentika ir videoperformansais vienu metu.
Kūrinius komentuos dr. Tojana Račiūnaitė ir dr. Nerijus Milerius.
Iš viso JMVMC bus surengtos penkios „Video ekrano“ peržiūros, kuriose savo darbus pristatys ir kvies diskutuoti patys menininkai bei meno kritikai ir filosofai: sausio 15 d. bus parodyti Jurgos Barilaitės video meno kūriniai, sausio 22 d. - Jono Zagorsko, sausio 29 d. - Evaldo Janso, vasario 5 d. - Andriaus Kviliūno.
Nuo šių metų sausio 6 dienos po šventinių atostogų vėl atsidaro Jono Meko vizualiųjų menų centras su parodos „Nuo idėjos iki reprodukcijos“ tęsiniu. JMVMC bus galima išvysti per parodos atidarymą vykusių performansų video ir foto dokumentaciją: Jono Zagorsko „Menininkas, lekiantis milžinišku greičiu“, Aurelijos Maknytės “Rastas menas”, Andriaus Kviliūno “Trynimas”, Kęstučio Šapokos “Žmogus iš niekur”, Curaredg “Depo muziejus” ir kitus darbus. Paraleliai ir toliau vyks lietuviškų performansų archyvinės medžiagos projektas „performa.doc”, o nuo sausio 15 dienos parodoje pasirodys kai kurių performansų artefaktinės ir video interpretacijos, replikos, perdirbimai.
Sausio 6 d. vakare, 20 val. koncertą surengs garsus perkusistas Dalius Naujokaitis su „Naujo Atomic band“ Gros: Dovydas Stalmokas, Petras Vyšniauskas, Kęstutis Vaiginis - saksofonas, Paulius Volkovas – gitara, Dominykas Vyšniauskas – trimitas, Rokas Pralgauskas - akordionas, saksofonas, Jonas Lozuraitis -perkusiniai objektai, Julius Zubavičius – elektronika, klavišiniai, Vytis Nivinskas – kontrobosas, Josh McClung – būgnai, perkusija ir Dalius Naujokaitis – drigavimas, perkusija.
Įėjimas nemokamas.
Be to, nuo sausio 8 dienos iki vasario 5 dienos kiekvieną ketvirtadienį LTMKS ir JMVMC pristatys penkias autorines video menininkų (Jono Zagorsko, Jurgos Barilaitės, Kęstučio Šapokos, Evaldo Janso, Andriaus Kviliūno) kūrybos peržiūras „Video ekranas“, kuriose savo darbus pristatys ir kvies diskutuoti patys menininkai bei meno kritikai ir filosofai.
Projektas NIIR uždaromas vasario 6 dieną. Uždarymą vainikuos žinomo šiuolaikinės literatūros atstovo, menininko Rolando Rastausko multimedijinis skaitymo performansas „Deguonis“.
2008 m. gruodžio 18 d. 19 val. JMVMC - parodos "Nuo idėjos iki reprodukcijos" atidaryme performansų vakaras:
Nuo 2009 Sausio 6d. - performansų videodokumentacija
Nuo 2009 Sausio 15d. - performansų reprodukcijos (artefaktinės ir video interpretacijos, replikos, perdirbimai)
2009 m. vasario 6 d. parodos uždarymas:
Rolando Rastausko – daugialypis skaitymo performansas "Deguonis"
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, bendradarbiaudama su Jono Meko vizualiųjų menų centru Vilniuje pradeda konceptualių parodų-projektų ciklą. savitai revizuodama, permąstydama ir aktualizuodama tarpdiscipliniškumo mene sampratą.
2009 metų rudenį duris atvers mobilus Depo muziejus, sumanytas kaip demokratiškenė interaktyvi Nacionalinio muziejaus alternatyva. Muziejus ne tik kaups kūrinių fondą, bet ir rūpinsis viešaisiais ryšiais, muziejaus akcininkų - menininkų kūrybos sklaida, nuomos kūrinius parodoms etc. Vasario mėnesį Kęstučio Šapokos kuruojama paroda „Šių laikų herojai…“
Bendradarbiavimą 2008 m. gruodžio 18 dieną, 19 val. pradės LTMKS tęstinis projektas „Nuo idėjos iki reprodukcijos” ir Lietuvos performanso klasikų Džiugo Katino ir Lino Liandzbergio kuruojamas „performa.doc” - lietuviškų performansų video ir foto archyvinės medžiagos pristatymas
Nuo sausio 8 d. iki vasario 5 d. ketvirtadieniais Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga ir Jono Meko vizualiųjų menų centras pristatys penkias autorines video menininkų kūrybos peržiūras “Video ekranas” - jau tradicija tampančiame Jono Meko centro „Projektoriuje“.
„Nuo idėjos iki reprodukcijos” - tęstinis projektas, aprėpiantis plačią žinomų tarpdisciplininį meną, šiuolaikinę muziką, performansus ir literatūrą kuriančių menininkų – Dainiaus Liškevičiaus, Evaldo Janso, Rolando Rastausko, Andriaus Kviliūno, Karolio Jankaus, Jono Zagorsko, Aurelijos Maknytės, Kęstučio Šapokos, curaredg - ir menininkų grupių „SODA”, „Modestas ir Laura” kūrybos sferos skalę. Ji driekiasi nuo diskusijos su klasikinio meno kanonais, vartotojiškos, masinės kultūros kritikos, institucinio meno, iki vaizdo, garso, kalbos kūniškumo ir (pa)sąmonės kontekstuose tyrinėjimų. “Niir” savitai reinterpretuoja fluxus tradicijas ir kartu kritiškai simuliuoja populiariąją kultūrą, kuria interaktyvią diskusinę erdvę ir formuoja improvizuotą demokratišką muziejų.
„Nir“ performansą traktuos ne tiek kaip griežtą meninį kanoną, bet kaip atspirties tašką. Menininkai savaip interpretuos tiek savo, tiek šiuolaikinio aktualaus meno situaciją, atliks performansus, juos dokumentuos, perdirbs ir kurs jų replikas – įkūnys, reprodukuos or multiplikuos idėjas.
Gruodžio 18 d. 19 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre projektą „Niir“ pradės performansai, „Depo“ muziejaus galerijos pristatymas, meninių idėjų užuomazgas. Nuo sausio 6 dienos JMVMC lankytojai galės išvysti performansų videodokumentacijas, sekti meninės idėjos trajektorijas, o nuo 2009 m. sausio 15 dienos ir kai kurių performansų artefaktines ir video interpretacijas, replikas, perdirbimus. Specialiai „Niir“ sukurtame bloge www.blogas.lt/niir autoriai pateiks savo mintis ir komentarus, tai siekis visiems besidomintiems aktyviai komentuoti ir dalyvauti kūrybiniame procese.
„Niir“ uždaromas vasario 6 dieną. Uždarymą vainikuos žinomo šiuolaikinės literatūros atstovo, menininko, Rolando Rastausko multimedijinis skaitymo performansas „Deguonis“, o taip pat kai kurių idėjų tarpiniai ar baigtiniai pavidalai, pakis ir „Depo“ muziejaus galerijos ekspozicija.
Po sėkmingo pirmojo susitikimo „Menų spaustuvėje“, festivalio organizatoriai, kartu su Jono Meko vizualiųjų menų centru rengia papildomą filmo „Perdirbant The Newsreel su Paul McIsaac“ seansą šį ketvirtadienį 17.30 Jono Meko vizualiųjų menų centre (Vilniaus vartų kompleksas, Gynėjų g. 14).
Vienas žymiausių lietuvių kino kūrėjų – Jonas Mekas – taip pat dalyvauja žmogaus teisių kino festivalio “Ad hoc: nepatogus kinas” programoje. Kino kūrėjas jam įprastu būdu susitiks su nepatogaus kino žiūrovais po filmo Perdirbant „The Newsreel“ su Paul McIsaac (Recycling The Newsreel With Paul McIsaac) peržiūros ir papasakos kaip jis pats dalyvavo The Newsreel judėjime, kokių tikslų siekė Niujorko Newsreel grupė.
Šiame dokumentiniame filme pasakojama apie Newsreel judėjimą, apie jo ištakas, kryptis bei palikimą nekomercinio kino istorijoje. Filme parodomos judėjimo sąsajos su kitais radikaliais to meto judėjimais, kaip Black Panthers, Yippies, etc. Filme vieno iš Newsreel judėjimo dalyvių Paul McIsaac pasakojimai keičiasi su ištraukomis iš filmų “Ice”, “Black Panther”, “America” ir kt. Paul McIsaac filme pasakoja ne vien apie judėjimo gimimą, idėjas, priežastis bei tikslus, tačiau ir apie Newsreel sąveiką su praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio radikaliais judėjimais bei bando atsakyti į platesnį klausimą – koks yra avangardinio meno vaidmuo vykstant socialiniams procesams, ar menas gali/turi skatinti radikalius socialinius pokyčius?
JMVMC „Projektorius“
2008 rugsėjo 20 d. – spalio 18 d.
Rugsėjis: Avangardas: eksperimentinis kinas 20-30m.
Svečio programa: MOIRA TIERNEY & THE SOLUS COLLECTIVE
Rugsėjo 20d.
F. Lang „Metropolis“
Rugsėjo 27d.
Man Ray “Le Retour à la raison“
Man Ray “Emak-Bakia “
Man Ray “L'Étoile de mer”
Man Ray “Les Mystères du château du Dé”
Slavko Vorkapich, Robert Florey “The Life and Death of 9413, a Hollywood Extra”
Dimitri Kirsanoff “Ménilmontant”
Dimitri Kirsanoff “Brumes d'automne”
James Sibley Watson, Melville Webber “Lot in Sodom”
Hans Richter “Rhythmus 21”
Hans Richter “Vormittagsspuk”
Marcel Duchamp “Anémic cinema”
Spalio 4d.
R. Wiene „The Cabinet of Dr. Caligari“
L. Bunuel „Un chien andalou“
Fernand Léger “Ballet mécanique”
Viking Eggeling “Symphonie diagonale”
Jean Painlevé “Le Vampire”
Orson Welles, William Vance “The Hearts of Age”
Spalio 11d.
Ernö Metzner “Überfall”
Jean Epstein “La glace à trois faces”
Jean Epstein “Le Tempestaire”
Sergei Eisenstein, Grigori V. Alexandrov “Romance sentimentale”
Herman G. Weinberg “Autumn Fire”
Paul Strand, Charles Sheeler “Manhattan”
Germaine Dulac “La Coquille et le clergyman”
Joris Ivens “Regen”
Ralph Steiner “H2O”
Roger Barlow, Harry Hay, LeRoy Robbins “Even -- As You and I”
Spalio 18d.
Moira Tierney and The Solus Collective
Šį šeštadienį mes pamatysime Moiros Tierney bei Solus Collective filmus,
bei galėsim pabendrauti su pačia Moira .
Moira Tierney gimė 1969m. Dubline.
Bakalauro diplomas - 1989m. University College Dublin.
Magistro diplomas - 1997m. l’Ecole Nationale d’Arts de Cergy-Paris
(Diplome Nationale Superieure d’Expression Plastique).
Jos filmai buvo rodomi: the Fondation Cartier in Paris, the Rio Film
Festival, the London and Edinburgh Film Festivals, the Rotterdam Film
Festival and the Reina Sofia Museum in Madrid.
Moira Tierney taipogi yra Solus Collective narė.
Anthology Film Archives New York ir L’Alternativa Film Festival pristatė
jos darbų retrospektyvą.
Moirą Tierney remia Irish Arts Council ir
Taoiseach’s skyrius taipogi buvo skirta parama Anthology Film Archives in
New York jos filmui ‘Matilda Tone’.
Solus nepriklausoma kino avangardo ir video menininkų asociacija buvo
įkurta 1998m. Dubline, Airijoje.
Šiais metais Solus švenčia savo 10 - ąjį gimtadienį su pirmu išleistu DVD
'Solus & guests at Anthology Film Archives NYC', taipogi šiais metais
asociaciojos programa jau buvo pristatyta Egipte, Estijoje, Italijoje ir
Jungtinėse valstijose, bei bendradarbiaujant su Dublino kino
festivaliu šiais metais buvo pasikvietę Joną Meką į Dublina.
Ministro Pirmininko potvarkiu bus sudaryta darbo grupė iš Kultūros, Finansų, Ūkio ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos atstovų planuojamo kultūros centro statybos strateginiam planui parengti.
Idėjos autorius Artūras Zuokas sako: „Tikslas – projektą baigti iki 2013 m. vidurio, kada Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, kad šio muziejaus atidarymas būtų viena sudėtinių programos dalių 2013 metais.“
Vienas garsiausių pasaulyje Lenkijos režisierių, Krzysztofas Zanussi (ypač gerai žinomas jo 2000 m. sukurtas filmas "Gyvenimas - tai mirtina liga, plintanti lytiniu būdu") lankėsi Jono Meko vizualiųjų menų centre.
K. Zanussi, neblogai žinantis J.Meko kūrybą bei FLUXUS judėjimą, šįkart apžiūrėjo centre veikiančioje parodoje paroda „Įsivaizduojant ateitį: naujojo muziejaus Vilniuje architektūriniai pasiūlymai“ pristatomus garsiausių šiuolaikinės architektūros meistrų projektus.
Šį šeštadienį Jono Meko Vizualiųjų Menų Centre- "FASCIST BARBARIANS".
Filmo trukmė 2 val., pradžia 19 val.
Garsusis lietuvių menininkas Jonas Mekas pristato savo kūrybą meno festivalyje “Experiment Marathon Reykjavik” Reikjaviko meno muziejuje (http://www.artmuseum.is), Islandijoje. Tai yra vieno svarbiausių kasmetinio menų festivalio Islandijoje „Reykjavik Arts Festival“ pagrindinis šių metų renginys.
Festivalį “Experiment Marathon Reykjavik” organizuoja Reikjaviko meno muziejus ir Serpentine Gallery, viena garsiausių pasaulyje meno galerijų, kuri yra įsikūrusi Londono centre, Hyde parke. Renginį kuruoja Serpentine Gallery Tarptautinių projektų direktorius Hans Ulrich Obrist ir žinomas islandų menininkas Olafur Eliasson. Veiksmo vieta – Hafnarhus, 2000 metais atidarytas Reikjaviko meno muziejaus pastatas, esantis įspūdingame Reikjaviko uoste. Serpentine Gallery Maratonas sėkmingai vyksta jau aštuonerius metus.
Kaip byloja renginio pavadinimas - “Maratonas”, festivalis pristatys daugybę eksperimentų bei instaliacijų, sukurtų tokių šiuolaikinio meno, muzikos ir vizualinės kultūros korifėjų kaip Jonas Mekas, Marina Abramovič, Brian Eno, Gustav Metzger ir daugelis kitų. Greta menininkų projekte dalyvaus ir garsūs mokslininkai, architektai bei mąstytojai. Tarpdisciplininiai, eksperimentiniai projektai atskleis temas, susijusias su energija, genetika ir atmintimi.
Jonas Mekas gimė 1922 metais, Semeniškių kaime, šiaurės Lietuvoje. 1944-aisiais pabaigė koledžą ir po keleto mėnesių buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą netoli Hamburgo už aktyvų dalyvavimą antinacistinėse pasipriešinimo kovose. Vokietijoje, Mainco universitete, studijavo filosofiją. 1949 metais J. Mekas atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir tapo filmų kūrėju. Tai buvo jo pomėgis, kurio dėka Jonas Mekas išgarsėjo Amerikoje. Niujorko laikraštyje "Village Voice" (Apskrities balsas) jis įkūrė kino skyrelį, pavadintą "Movie Journal (Kino laikraštis).Vėliau (1955-aisiais) jis pats įkūrė leidinį "Film Culture"(Filmų kultūra), filmavo savo paties dienoraščius, kuriuos ilgam laikui paliko neredaguotus, rodė kitų sukurtas juostas bei pradėjo filmų gamintojų susivienijimo veiklą 1962-aisiais. J. Mekas įkūrė Filmų antologijos archyvą Niujorke, kuris buvo labai svarbus kaupiant medžiagą apie "pogrindžio" kiną ir jo kūrėjus.
Kai jis su broliu atsidūrė Niujorke, visiškai nemokėjo anglų kalbos. J. Mekas bijojo, jog savo poezija ar kitais rašto kūriniais nepajėgs pasiekti auditorijos, dėl to nusprendė, jog "kinas yra ta kalba, kuria mes galime pasiekti visus". Jis sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nepripažindamas skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo, nuolat kino kadrais "rašydamas" savąjį unikalų, labai asmenišką dienoraštį. Ankstyvieji filmai "Medžių ginklai" (The Guns of the Trees) (1961), "The Brig" (1964, Venecijos kino festivalio prizas), sukurti drauge su broliu Adolfu, artimesni tradicinio kino struktūroms. Vėlyvieji (pavyzdžiui, 1971 metų "Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą") - daugiau eksperimentiniai, paremti perdėm subjektyvia filmavimo technika. Pasaulio kinematografininkų akyse J. Mekas - kultinė avangardinio kino figūra.
Nepaisant aktyvios kino veiklos, jis iki šiol save laiko Lietuvos poetu ir rašytoju. Jo poezija, dienoraščiai, užrašai yra skaitomi ir mėgstami. J. Meko poezijos atraminiai taškai yra draugystė, šeima, jausmų pasaulis, vaikystės prisiminimų blyksniai.
Šiandien Jonas Mekas užsiima savo kūrinių leidyba, globoja kino meną ir kuria filmus. 1994 metais apie jį patį sukurtas filmas "Jonas dykumoje". Niujorke pas avangardinio kino "tėvą" stažavosi jaunieji lietuvių kino režisieriai Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V. Landsbergis.
Dar visai neseniai Jonas Mekas buvo apdovanotas viena solidžiausių Europoje Roswithos Haftmann fondo specialiąja meno premija. Ji menininkui buvo paskirta už septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtą „kino dienoraščio“ žanrą, plačiai atspindėjusį ir Niujorko avangardinio meno scenovaizdį, ir privačią aplinką.
"Muzikoje, poezijoje ar kine man gera sutikti žmones, kurie domisi tais pačiais dalykais kaip ir aš, kurie taip pat išprotėję ir jaučia tokią pačią aistrą. Patirtis svarbi bet kokiame mene, taigi apsėsti kažkokių minčių mes sukuriame atmosferą ir sąlygas kitiems, besidomintiems tais pačiais dalykais. Menas gali pakeisti, patobulinti, gali padaryti mus geresnius," - viename savo interviu sakė Jonas Mekas.
Ne kartą buvo surengtos didžiulės sėkmės sulaukusios Jono Meko kūrybos retrospektyvinės parodos Švedijoje (Stokholme, Geteborge, Visbyje)... Atėjo laikas šį menininką pristatyti Islandijos publikai.
Mekas dalyvaus Maratono atidaryme gegužės 15 d. Festivalis vyks nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 24 d.
Lietuvių menininko pristatymą „Eksperimento Maratone“ organizuoja Reikjaviko meno muziejus, LR ambasada Danijoje, remia LR kultūros ministerija.
Šeštadienio filmų ciklą tęsia "American Imperialists". Filmo trukmė- 2val. Laukiame Jūsų 2008 gegužės 10d. 19val.
Vilniaus vardą minėjo didžiosios naujienų agentūros bei televizijos (Reuters, Bloomberg, CNBC), apie Guggenheimo planus vystyti projektą Vilniuje rašė didieji JAV laikraščiai („The New York Times“ ar „The Los Angeles Times“).
Parašyti apie trijų šiuolaikinės architektūros grandų sukurtus Vilniaus muziejaus projektus savo pareiga laikė dauguma gerai žinomų architektūros temomis rašančių interneto svetainių ir šimtai architektūros bei meno klausimais rašančių blogerių. .
Britai džiūgavo, jog jų tėvynainė Zaha Hadid Vilniuje vykusiame architektų konkurse vėl nugalėjo vieną garsiausių pasaulio architektų amerikietį Danielį Libeskindą, ir tą proga sveikino vilniečius, esą, maža to, jog jie turės savo mieste Ermitažo – Gugenheimo muziejų, jo pastatą dar projektuos tokia fantastiška architektė kaip Zaha Hadid.
Australai citavo Lietuvos ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą, tvirtinantį, kad naujasis projektas padės Vilniui tapti tarptautiniu meno centru.
Prancūzai, italai ir net geriausius pasaulio architektus nesibaigiančiais grandioziniais projektais viliojantys kinai jau įsiminė, kad Vilniuje kuriamas naujas modernaus meno centras.
Iš šešių narių sudaryta komisija šiandien paskelbė Vilniaus (Lietuva) muziejaus projekto architektų konkurso nugalėtoją – tai Zaha Hadid iš Londono.



Šis architektūros projektų konkursas yra Solomono R. Guggenheimo fondo ir Valstybinio Ermitažo muziejaus vykdomos galimybių studijos programos dalis. Abiejų institucijų direktoriai dalyvavo komisijos atrankoje.
Be Zahos Hadid, projektus taip pat pateikė Danielius Libeskindas iš Niujorko ir Massimiliano Fuksas iš Romos.
„Naujas šiuolaikinio ir medijos meno centras Vilniuje būtų svarbus reiškinys kultūriniame Europos gyvenime“, – sakė Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis. „Valstybiniam Ermitažo muziejui didžiulė garbė dalyvauti tokiame reikšmingame projekte. Vilniaus projektas puikiai papildys mūsų vykdomą šiuolaikinio meno parodos Ermitaže programą.“
Premjeras Gediminas Kirkilas teigė: „Lietuva iškėlė sau tikslą tapti pagrindiniu tarptautiniu meno centru. Šiam projektui įgyvendinti pasirinkome geriausias institucijas – Valstybinį Ermitažo muziejų ir Guggenheimo fondą. Jos dalyvavo komisijoje, kuri išrinko architektės Zahos Hadid projektą. Mūsų įsitikinimu, naujasis pastatas geriausiai padės sostinei Vilniui pasiekti šį tikslą“.
Solomono R. Guggenheimo fondo organizuojama paroda „Įsivaizduojant ateitį: naujojo muziejaus Vilniuje architektūriniai pasiūlymai“ bus atidaryta Jono Meko Vizualiųjų menų centre Vilniuje balandžio 10 d. Joje lankytojai galės susipažinti su visų trijų konkurse dalyvavusių architektų darbais.
Zaha Hadid gimė 1950 m. Bagdade, studijavo Londono Architektūros asociacijos mokykloje. 1977m., baigusi studijas, ji pradėjo bendradarbiauti su Londone įsikūrusiu avangardiniu Office for Metropolitan Architecture, o po dvejų metų įkūrė savo studiją Zaha Hadid Architects. Ši Londone veikianti įmonė menines Hadid vizijas padeda paversti architektūriniais šedevrais visame pasaulyje.
2004 m. Hadid buvo apdovanota Pritzkerio architektūros premija ir tapo pirmąja (ir kol kas vienintele) moterimi, pagerbta šiuo prestižiniu apdovanojimu. Jai taip pat suteikta garbinga Amerikos architektų instituto narystė ir Britanijos imperijos 3-iojo laipsnio ordinas. Ji dėstė ir vadovavo katedroms tokiose institucijose kaip Harvardo universitetas, Jeilio universitetas ir Hamburgo vaizduojamųjų menų akademija. Hadid dalyvavo ne viename tyrimais paremtame konkurse ir laimėjo apdovanojimus už urbanistinius miestų planus ir pastatų projektus pačiose įvairiausiose šalyse – Kinijoje, Malaizijoje, JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Istorinio Lietuvoje rengiamo tarptautinio architektų konkurso dalyviai pristato savo projektų vizualizacijas. Konkurse dalyvauja trys tarptautinį pripažinimą pelnę architektai – Danielius Libeskindas, Zaha Hadid ir Massimiliano Fuksas. Geriausiu Vilniaus muziejaus projekto autoriumi bus išrinktas tik vienas. Konkurso nugalėtojas bus paskelbtas jau rytoj, balandžio 9d. 9.15 min. Vilniaus miesto Rotušėje.
M.Fuksas muziejui pasiūlė ypatingų formų ir milžiniškų tūrių "judančias" formas



D.Libeskindas naujojo muziejaus projektą pavadino Nexus



Z. Hadid siūlomas muziejaus pastatas lyg mistinis objektas šalia Neries



Balandžio 7 – 9 d. Vilniuje lankysis trys tarptautinį pripažinimą pelnę architektai – Danielius Libeskindas, Zaha Hadid ir Massimiliano Fuksas, kurie pristatys jų parengtus naujo muziejaus Vilniuje projektus specialioje Solomono R. Guggenheimo fondo ir Valstybinio Ermitažo muziejaus rengiamoje parodoje „Įsivaizduojant ateitį: naujojo muziejaus Vilniuje architektūriniai pasiūlymai“.
Nugalėtoją rinks tarptautinės komisijos nariai: Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis, Solomono R. Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas, Vokietijos Architektūros muziejaus Frankfurte direktorius Peteris Schmalas, Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas ir Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Čaikauskas.
Balandžio 9 d. 9.30 val. Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31), dalyvaujant Valstybinio Ermitažo muziejaus direktoriui Michailui Piotrovskiui ir Solomono R. Guggenheimo fondo direktoriui Thomui Krensui bus paskelbtas ir pristatytas visuomenei architektūrinio konkurso nugalėtojas.
Po trumpo nugalėtojo pristatymo, Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis ir Solomono R. Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas K V I E Č I A Lietuvos kultūros ir visuomenės atstovus, studentus dalyvauti diskusijoje „Kultūra globaliame pasaulyje“.
Viso renginio trukmė – 2,5 val.
Jono Meko vizualiųjų menų centras
Tel. pasiteiravimui: 8612 18251
Trys tarptautinį pripažinimą pelnę architektai – Danielius Libeskindas, Zaha Hadid ir Massimiliano Fuksas – pristatys jų parengtus naujo muziejaus Vilniuje projektus balandžio 8 d. atidaromoje parodoje. Nugalėtoją rinks tarptautinės komisijos nariai: Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis, Solomono R. Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas, Vokietijos Architektūros muziejaus Frankfurte direktorius Peteris Schmalas, Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas ir Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Čaikauskas.
Architektūros projektų konkursas yra Solomono R. Guggenheimo fondo ir Valstybinio Ermitažo muziejaus atliekamos galimybių studijos programos dalis. Studijos tikslas – įvertinti architektūrines, ekonomines ir kultūrines galimybes naujo muziejaus steigimui Vilniuje. Galimybių studiją užsakė Jono Meko Vizualiųjų menų centras, ją numatoma baigti iki šių metų birželio vidurio.
2009 m. Vilnius tampa Europos kultūros sostine. Naujas muziejus galėtų būti galingu postūmiu, Vilniui tampant modernaus meno, kino ir architektūros žinovų traukos vieta. Muziejus ženkliai prisidėtų Vilniui įsitvirtinant kaip tarptautiniam avangardo centrui.
Trijų garsių architektų modeliai J. Meko centre bus pristatomi meno gerbėjams ir plačiajai visuomenei specialioje Solomono R. Guggenheimo fondo ir Valstybinio Ermitažo muziejaus rengiamoje parodoje „Žvilgsnis į ateitį: architektų siūlymai naujam muziejui Vilniuje“, kuri veiks nuo balandžio 10 d. iki šių metų birželio pabaigos
Daugiau informacijos :
Rasa Razgaitis
Project Manager
Jonas Mekas Visual Arts Center
14 Gyneju St.
Vilnius, Lithuania 09601
info@mekas.lt
www.mekas.lt
+370.612.18240 or +370.655.29299
Eleanor R. Goldhar
Deputy Director for External Affairs
Solomon R. Guggenheim Foundation
345 Hudson Street
12th floor
New York, NY 10014
egoldhar@guggenheim.org
www.guggenheim.org
212.423.3528
Elena Getmanskaya, Ph.D. (Press Manager)
State Hermitage Museum
34, Dvortsovaya naberezhnaya
St. Petersburg, Russia 190000
getmansk@hermitage.ru
www.hermitagemuseum.org
+7 812 710 9502
+7 812 312 1567 fax
Austrijos Menų komitetas pranešė, kad Jonui Mekui suteiktas garbės apdovanojmas – pasižymėjimo ženklas už meną ir mokslą, ir tai aukščiausias šios šalies apdovanojimas už nuopelnus meno ir mokslo srityse.
Apdovanojimą J. Mekui įteiks Austrijos Prezidentas Heinzas Fisheris balandžio 1 d. Austrijos Prezidento rūmuose vyksiančioje ceremonijoje.
Gavęs šį garbingą apdovanojimą, J. Mekas tampa ir Austrijos Menų komiteto nariu.
Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusi Jono Meko vizualiųjų menų centro organizuota paroda “Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS” pratęsiama dar vienai savaitei ir veiks iki 2008 m. vasario 9 d.
Ši paroda susilaukė ne tik Vilniaus ir Lietuvos visuomenės dėmesio (nuo parodos atidarymo parodoje apsilankė per 2000 žmonių), bet ir ypatingo tarptautinės kultūrinės visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio, kuris yra atspindėtas žymiausiuose pasaulinės kultūros leidiniuose, tokiuose kaip „Art Forum“, „Art in America“, „Kunst Magazine“, „Art Review“ ir daugelyje kitų, parodos ir centro atidarymo momentus nušvietė vienas garsiausių Europoje kultūros kanalų - ARTE. Tai bene pirmas atvejis, kuomet Lietuvos menininkų paroda surengta Lietuvos sostinėje pritraukė tokį tarptautinį dėmesį ir pozityvų įvertinimą. Parodoje lankėsi specialiai atvykę parodų kuratoriai, dėstytojai, studentai iš Vokietijos, Austrijos, Danijos, Latvijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių. Parodos eksponavimo galimybėmis jau domisi Maskvos ir Minsko galerijos, Ludwig muziejus Budapešte, bendradarbiavimą siūlo vieni žymiausių ir seniausių Europoje Oberhauzen‘o festivalis, Tampere filmų festivalis, Arsenal kino institutas Berlyne ir Prancūzijos kino biuras, Vienos Cinemateka. Fluxus medžiagos studijavimo galimybėmis domisi Kanados, D. Britanijos, Vokietijos Universitetų bei mokymo institutų specialistai.
Parodoje pristatytos svarbiausios avangardo figūros ir įvairios meno rūšys: kino filmai ir jų kadrai, literatūra, "Fluxus" judėjimo meno kūriniai ir dokumentai, skulptūros.
Parodoje eksponuojama J.Meko "Keturiasdešimties trumpametražių filmų kolekcija", kurioje galima pamatyti tokias asmenybes kaip Johną Lennoną, Yoko Ono, Salvadorą Dali, Jurgį Mačiūną ar Andy Warholą. Parodoje taip pat pristatomi eksponatai iš neseniai centro įsigytos J.Mačiūno kolekcijos: J. Mačiūno darbai, skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui, J. Meko projektams, išskirtiniai darbai ir dokumentacija, susiję su Soho rajono įkūrimu, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo. Čia sukaupti tokių žymių avangardistų kaip Robert Morris, Nam June Paik, Jonas Mekas, Yoko Ono, On Kawara, Donald Judd, Yvonne Rainer, Alison Knowles, Michael Heizer, Joan Jonas, Claes Oldenburg ir kitų darbai. Lankytojai gali išvysti J.Mačiūno "readymade'us" "Rūkyti draudžiama", drauge su George'u Brechtu sukurtus "Ledinius kauliukus" ir Y.Ono "Pasidaryk pats". Parodoje dėmesio skirta ir futurizmo rašytojui poetui Kaziui Binkiui, kurio literatūrinė kūryba ir pedagoginė veikla supažindino Lietuvą su avangardo filosofija ir estetika.
Vasario 2 d. 19 val. Jono Meko vizualiųjų menų centras avangardinio kino mėgėjus kviečia susipažinti su Jono Meko portretu, kurį režisierius Vytautas V. Landsbergis pateikia filmuose „Jono Meko antologija“ ir „Niujorkas – mano šuo“. Daugiau informacijos ieškokite rubrikoje Renginiai.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, išnagrinėjusi sostinės mero pavaduotojo Algirdo Paleckio kreipimąsi dėl Jurgio Mačiūno kolekcijos įsigijimo aplinkybių, atsisakė kreiptis į teismą, nesant viešojo intereso pažeidimų. Prokuratūra atmetė visus vicemero kaltinimus, mestus Jono Meko vizualiųjų menų centrui, esą su menininku Jonu Meku sudaryta „Fluxus“ kolekcijos pirkimo – pardavimo sutartis yra neteisėta, bei pasirašyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus.
„Būtume sutaupę daug brangaus tiek teisėsaugos institucijų, tiek ir A. Paleckio vadovaujamos darbo grupės laiko, jei būtų siekiama iš tikrųjų išsiaiškinti Kolekcijos įsigijimo aplinkybes ir atsakyti į visus A. Paleckiui kylančius klausimus būtų pakviestas Jono Meko vizualiųjų menų centro atstovas. Kadangi to padaryta nebuvo, o pirmiausia kreiptasi į žiniasklaidą su pareiškimu, darytina išvada, kad tai buvo eilinė A. Paleckio viešųjų ryšių akcija siekiant diskredituoti ne tik Centrą su Jonu Meku priešakyje, buvusią Vilniaus miesto tarybos kadenciją, bet ir pačią idėją –Vilniaus ambicingą siekį tapti pasaulinio avangardo kultūros centru. Norėčiau tikėti, kad A. Paleckiui užteks drąsos atsiprašyti menininko Jono Meko.“ – sakė Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos narys Artūras Zuokas.
Pilną Vilniaus miesto apylinkės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir A. Paleckio kreipimąsi į prokuratūrą rasite prisegtuose dokumentuose.
Jono Meko vizualiųjų menų centras sausio 26 d. 19 val. vėl kviečia avangardinio kino mėgėjus. Šį kartą bus pristatoma septynių dalių James Edward Davis filmų kolekcija „Matoma energija“ („Visible Energy“). Daugiau informacijos ieškokite rubrikoje Renginiai.
Sausio 19 d. 19 val. avangardinio kino mėgėjams pristato režisieriaus V.V. Landsbergio filmą „Vilius Orvidas“. Tai - garsaus savamokslio skulptoriaus Viliaus Orvydo (1952- 1992) gyvenimo ir kūrybos kinematografinė rekonstrukcija. Daugiau informacijos ieškokite rubrikoje Renginiai.
1. “Sausio 13-oji”
V. V. Landsbergis ir kūrybinė grupė: R. Rakauskaitė, D. Ulvydas, E. Belickas, A. Kemežys, R. Maskeliūnas.
Dokumentinis filmas apie įvykius Lietuvoje 1991 m. sausio 13-ąją.
2. „Visa teisybė apie mano tėvą“
2003, 63 min., spalvotas, video , A Propos
Režisierius : Vytautas V. Landsbergis, | Scenarijaus autorius : Vytautas V. Landsbergis | Operatorius : Vytautas V. Landsbergis, Domantas Vildžiūnas
Dokumentinis filmas apie režisieriaus V.V. Landsbergio tėvą Vytautą Landsbergį – privatus videoportretas.
Už nuopelnus Austrijos kultūrai vienas pasaulyje geriausiai žinomų Lietuvos menininkų – Jonas Mekas – nusipelnė ypatingos pagarbos ir pripažinimo.
Gruodžio 1 d., šeštadienį, 19 val. J. Meko vizualiųjų menų centras kviečia avangardinio meno gerbėjus ir pristato naują projektą „Šeštadieniai su kitokiu kinu“. Pirmojoje 88 min. trukmės programoje bus pristatyti geriausi 2004 m. festivalio „Tinklai“ filmai. Programos ieškokite rubrikoje „Renginiai“.
Ежедневная газета «Вильняус диена» (www.vilniausdiena.lt) в течение трех дней проводила опрос жителей Вильнюса, желая выяснить, нужен ли городу филиал музея Гуггенхайма.
Оказалось, что большинство читателей «Вильняус диена» считают, что враждебность теперешнего руководства Вильнюса по отношению к открытию в городе филиала музея Гуггенхайма является необоснованной.
До 90 проц. респондентов, принимавших участие в объявленном «Вильняус диена» опросе, уверены, что этот проект столице Литвы просто необходим. “Мы надеемся, что руководство Вильнюса не проигнорирует мнение жителей города”, - пишет «Вильняус диена».
Šią savaitę duris atvėręs Jono Meko vizualiųjų menų centras kviečia švęsti J. Mačiūno gimimo dieną pirmajame FLUXUS dvasia rengiamame koldūnų vakarėlyje.
19 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre rinksis J. Mačiūno kūrybos gerbėjai ir centro draugai bei rėmėjai.
Laukiame jūsų kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį nuo 12 iki 19 val. Vilniuje, Gynėjų g.14.
Bilietų kaina - 10 Lt. Pensininkams, studentams, moksleiviams bei socialiai remtiniems asmenims - 5 Lt.
Pirmadienis, lapkričio 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Niujorke (JAV) gyvenantį avangardinio kino kūrėją ir poetą Joną Meką.
„Ne tik Jums, bet ir mums svarbi diena pasitikti Jus čia, Lietuvoje, - sakė šalies vadovas pabrėždamas, kad menininkas niekada nebuvo palikęs Tėvynės. - Dirbdamas svetur, Jūs mylėjote Lietuvą ir nepamiršote jos."
Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad J. Mekas, laisvame pasaulyje turėdamas pasirinkimą daryti tai, ką nori, pasirinko Lietuvą ir jos garsinimą.
„Už tai lietuvių tauta Jums ypač dėkinga", - sakė Lietuvos vadovas.
Prezidentas J. Mekui įteikė dekreto, kuriame nurodyta išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę, kopiją.
Prezidento spaudos tarnyba
Garsus Holivudo aktorius Dennisas Hoperis apgailestauja, kad negali dalyvauti pirmosios Jono Meko vizualiųjų menų centro parodos „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus" atidaryme. Savo laiške parodos rengėjams D. Hoperis rašo: „Jonas Mekas yra monolitinė figūra kine - nuo jo dokumentikos iki kino kritikos. Jonas visada buvo geriausias. Telaimina Dievas jį ir jo ateities siekius.ir labai norėčiau būti Lietuvoje šia puikia proga. Su meile, Hopperis."
Lapkričio 4 d. vykstančiame pirmosios Jono Meko vizualiųjų menų centro parodos „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus" atidaryme dalyvauti į Vilnių atvyko garsūs pasaulyje avangardo menininkai, meno kritikai ir didžiųjų pasaulio muziejų atstovai.
Lapkričio 2 d. 17.45 val. į Vilnių atskrenda garsus menininkas, avangardinio kino pradininkas Jonas Mekas. Vilniaus tarptautiniame oro uoste jį pasitiks jo vardo Vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas Artūras Zuokas, direktorius, Kristijonas Kučinskas, bičiuliai ir gerbėjai.
J. Meką ir jo pasitikti atvykusius asmenis į Vilniaus centre esantį viešbutį veš specialus miesto autobusas, apklijuotas menininko nuotraukomis, taigi sutiktuvių dalyviai tarsi meno akcijos dalyviais.
Vienas garsiausių lietuvių kilmės pasaulio menininkų dalyvaus pirmosios J. Meko vizualiųjų menų centro parodos „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus“ atidaryme. Paroda veiks nuo lapkričio 5 d. iki 2008 m. vasario 3 d.
Kontaktiniai asmenys, norintiems dalyvauti ceremonijoje:
Kristijonas Kučinskas, Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius – 8615 21599
Rasa Razgaitienė, Jono Meko vizualiųjų menų centro projektų vadovė – 8612 18240
Birutė Varnienė, Jono Meko vizualiųjų menų centro projektų vadovė – 8612 18251
Jono Meko vizualiųjų menų centras džiaugiasi, kad Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę filmų kūrėjui Jonui Mekui.
Lietuvoje, Semeniškių kaime gimęs 85 metų menininkas šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke. J. Mekas, daugiau nei prieš 50 metų ne savo valia tapęs niujorkiečiu, niekada nepamiršo, kad yra Lietuvos sūnus.
Didžiausias Lietuvos interneto naujienų portalas DELFI pranešė apie dar vieno garsaus pasaulio architekto italo Massimiliano Fukso viešnagę Vilniuje.
DELFI rašė: Vilniuje vieši dar vienas garsus pasaulio architektas italas Massimiliano Fuksas. Tikimasi, kad jis dalyvaus uždarame tarptautiniame architektų konkurse Gugenheimo - Ermitažo muziejaus pastatui suprojektuoti. Kiek anksčiau sostinėje jau lankėsi architektai Danielis ir Nina Libeskindai bei architektės Zahos Hadid partneris Patrickas Schumacheris.
M. Fuksas Vilniuje lankosi jau ne pirmą kartą. Prieš porą metų sostinės savivaldybėje jis pristatė Vilniaus miesto plėtros koncepciją, „Žalgirio“ stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje. Tuomet šioje teritorijoje buvo planuojamas ir daugiafunkcinio kultūros centro pastatas, tačiau šiemet išrinkta naujoji sostinės valdžia yra linkusi išsaugoti sporto rūmus, o kultūros centrą statyti teritorijoje šalia Baltojo tilto.
„Tai labai įdomi vieta, kurioje naujasis miestas susijungia su senamiesčiu, o mes čia mėginsime skleisti šiuolaikinį meną. Aš tikiu, kad abi miesto dalys taps vienu kūnu su skirtingomis tapatybėmis, o tiltas tarp jų bus ypač svarbus“, - pasivaikščiojęs Baltuoju tiltu DELFI teigė M. Fuksas.
Jis patvirtino ketinąs dalyvauti architektų konkurse bei teigė, kad jaučiasi esąs lietuvis, todėl negalįs „padaryti blogai“.
1944 m. Romoje gimusio M. Fukso tėvai buvo pabėgėliai iš Lietuvos, todėl jis dažnai vadinamas lietuvių kilmės italų architektu.
M. Fuksą Vilniuje lydėjęs Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas Artūras Zuokas DELFI teigė, kad lapkričio mėnesį sostinėje laukiama ir pačios Z. Hadid, o jau kitais metais architektai turėtų pateikti muziejaus projektinius pasiūlymus.
Tikimasi, kad Gugenheimo - Ermitažo muziejaus statybos darbai Vilniuje bus pradėti 2009-aisiais metais - švenčiant Lietuvos valstybės tūkstantmetį. (http://www.delfi.lt:80/archive/print.php?id=14775060).
M. Fuksas taip pat susitiko su Vilniaus Dailės akademijos studentais, kurie pilnutėlėje Akademijos salėje klausėsi garsaus svečio minčių apie pasaulio miestų plėtros tendencijas, Vilniaus galimybes turėti pasaulinio lygio daugiafunkcinį kultūros centrą.
Jono Meko vizualiųjų menų centras Vilniuje džiaugiasi galėdamas pranešti apie savo pirmąją parodą „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus“, kuri atvers duris lapkričio 4 dieną ir veiks iki 2008 m. vasario 3 d. Avangardo istorija parodoje bus išskleista pristatant svarbiausias jos figūras ir įvairias meno rūšis – kino filmus ir jų kadrus, literatūrą, Fluxus meno kūrinius ir dokumentus, skulptūras ir videofilmus – kurios visos drauge paskatino meno, kultūros ir visuomenės atsinaujinimą. Paroda pagerbia ir dviejų šaliai svarbių menininkų – novatoriško avangardinių filmų kūrėjo Jono Meko bei 7-ajame dešimtmetyje prasidėjusio tarptautinio meninio judėjimo Fluxus impresarijaus ir „pirmininko“ Jurgio Mačiūno – „sugrįžimą“ į gimtąją šalį.
Garbinga vieta parodoje skiriama futurizmo poetui ir rašytojui Kaziui Binkiui, kurio literatūrinė kūryba ir pedagoginė veikla supažindino Lietuvą su avangardo filosofija ir estetika. Jo knygos, eilėraščiai ir rankraščiai liudija šios charizmatinės asmenybės įnašą į Lietuvos meną ir kultūrą.
„Amerikos avangardinio kino krikštatėvis“ Jonas Mekas savo kūrybą vėl pristatys novatoriškomis instaliacijomis, kuriose statiškas ir judantis vaizdas susilies į įspūdingą daugialypį reginį. Niujorko šiuolaikinio meno centre „P.S.1“ neseniai rodyta jo „Keturiasdešimties trumpametražių filmų kolekcija“ bus demonstruojama monitoriuose ir projekcijose kartu su 40 kadrų iš šio jaudinančio dokumentacijos ciklo. Jame pamatysime tokias Meko sutiktas garsias asmenybes kaip Johną Lennoną, Yoko Ono, Salvadorą Dali, Jurgį Mačiūną, Richardą Serra, Nam June Paiką, Andy Warholą ir Alleną Ginsbergą. Lietuviškoje parodos versijoje taip pat bus rodomas filmas, sukurtas jo ilgamečio draugo ir kolegos atminimui, „Zefiro Torno: scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (Zefiro Torno: Scenes From the Life of George Maciunas, 1992), kurį papildys 40 filmo kadrų, Jono Meko parengtų specialiai šiai parodai.
Pagrindiniai darbai buvo atrinkti iš neseniai Centro įsigytos Fluxus kolekcijos. Mačiūno readymade‘as „Rūkyti draudžiama“ (No Smoking, 1963/1973), drauge su George‘u Brechtu sukurti „Lediniai kauliukai“ (Iced Dice, 1964) ir Yoko Ono „Pasidaryk pats“ (Do It Yourself, 1966) demonstruoja Fluxus judėjimo sąmojingumą bei sugebėjimą konstruoti meną iš kasdienių daiktų ir veiksmų. 80 Woosterio gatvės dokumentų atskleidžia Mačiūno viziją, kaip SoHo rajono industrinius pastatus paversti legendiniu menininkų kooperatyvu „Fluxhouse“, pelniusiu jam „SoHo tėvo“ titulą. Larry Milleris savo videofilme „Šiek tiek Fluxus“ (Some Fluxus, 1991) sujungė esminių grupės performansų dokumentacijas su ištraukomis iš paskutiniojo Mačiūno interviu, kuriame Mačiūnas išreiškia savo viso gyvenimo susidomėjimą lentelėmis, klasifikacija ir humoru. Shigeko Kuboto „Fluxus SoHo Turas“ (Fluxus SoHo Tour, 1994) piešia intymų Mačiūno portretą, nufilmuotą jam ir kitiems Fluxus nariams vaikštinėjant SoHo gatvėmis. Larso Movino „Nepritapėliai: 30 Fluxus metų“ (The Misfits: 30 Years of Fluxus, 1993) kuria viso tarptautinio Fluxus judėjimo videoportretą.
Jonas Mekas specialiai parodai parengė filmų kolekciją, į kurią įtraukė svarbiausių modernaus meno vizionierių darbus, atspindinčius avangardo estetiką ir pasaulėžiūrą. Tarp jų – Luiso Buñuelio revoliucingas siurrealistinis filmas „Andalūzijos šuo“ (Un Chien Andalou, 1929), sukurtas kartu su Salvadoru Dali, Marcelio Duchamp‘o dadaistinis filmas „Anemiškas kinas“ (Anemic Cinema, 1926), Hanso Richterio Dada šedevras „Vaiduokliai prieš pusryčius“ (Ghosts Before Breakfast, 1927), Fernando Léger novatoriškas kino testamentas „Mechaninis baletas“ (Ballet Mécanique, 1924) ir Peterio Kubelkos eksperimentinis abstraktus filmas „Arnulfas Raineris“ (1960).
Šis svarbus renginys susijęs su artėjančiu istoriniu momentu, kai Lietuvai bus suteiktas garbingas 2009 metų Europos kultūros sostinės vardas. Lietuvos kultūros atgijimą jau dabar liudija tarptautinis jos kaip vienos pagrindinių pasaulinių meno ir kultūros rėmėjų pripažinimas.
Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas susitiko su vienais žymiausių pasaulio architektų – Danieliu ir Nina Libeskindais. Susitikime dalyvaujant Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui buvo aptartos bendradarbiavimo įgyvendinant Guggenheimo-Ermitažo muziejaus projektą galimybės. Svečiai palankiai vertino Vilniaus miesto potencialą įkurti modernų meno ir kultūros centrą.
Teikti projektinius pasiūlymus dėl vieno ambicingiausių Vilniaus miesto kultūrinių projektų bus kviečiami ir kiti žymiausi Europos ir Pasaulio architektūros menininkai. Jų pateiktas vizijas vertins komisija, kurią sudarys Vilniaus miesto meras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos architektų sąjungos bei Guggenheimo muziejų tinklo atstovai. Tikimasi, kad Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybos darbai Vilniuje bus pradėti 2009-aisiais metais – minint Lietuvos valstybės tūkstantmetį.
Šiandien, spalio l d. 11 val. Savivaldybės tarybos posėdžių salėje (2 a.) vyks atvira D. Libeskindo paskaita, kurios metu vilniečiai galės susipažinti su architekto darbais ir padiskutuoti apie naujausias architektūros tendencijas.
Danielis Libeskindas yra žinomas lenkų kilmės architektas, Niujorko bokštų – dvynių atminimo memorialo projekto autorius.
Susitikime su vienais žymiausių pasaulio architektų- Danieliu ir Nina Libeskindais- dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Kirkilas ir Vilniaus miesto meras J. Imbrasas. Buvo aptartos bendradarbiavimo įgyvendinant Guggenheimo- Ermitažo muziejaus projektą galimybės. Svečiai palankiai vertino Vilniaus miesto potencialą įkurti modernų meno ir kultūros centrą.
Teikti projektinius pasiūlymus dėl vieno ambicingiausių Vilniaus miesto kultūrinių projektų bus kviečiami ir kiti žymiausi Europos ir Pasaulio architektūros menininkai. Jų pateiktas vizijas vertins komisija, kurią sudarys Vilniaus miesto meras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos architektų sąjungos bei Guggenheimo muziejų tinklo atstovai. Tikimasi, kad Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybos darbai Vilniuje bus pradėti 2009-aisiais metais - minint Lietuvos valstybės tūkstantmetį.
Šiandien, spalio 1 d., 11 val. Savivaldybės tarybos posėdžių salėje (2 a.) vyko atvira D. Libeskindo paskaita, kurios metu vilniečiai galėjo susipažinti su architekto darbais ir padiskutuoti apie naujausias architektūros tendencijas. Danielis Libeskindas yra žinomas lenkų kilmės architektas, Niujorko bokštų - dvynių atminimo memorialo projekto autorius.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas rugsėjo 27 dieną Gugenheimo muziejuje Niujorke susitiko su Solomono Gugenheimo fondo direktoriumi Thomasu Krensu.
Aptardamas projektą įsteigti bendrą Gugenheimo fondo, Sankt Peterburgo Ermitažo ir Jono Meko vizualinių menų centrą Vilniuje, P.Vaitiekūnas pabrėžė, kad 2009-aisias Vilnius taps Europos kultūros sostine.
„Vilnius nuo seno garsėja tolerancija ir darniu daugelio kultūrų sugyvenimu, todėl yra ypač tinkama vieta tokiam projektui“, – sakė P.Vaitiekūnas.
Ministro nuomone, šis svarbus mūsų šaliai projektas bus sėkmingai įgyvendintas.
Gugenheimo fondo direktorius informavo, kad fondo delegacija atvyksta į Vilnių spalio mėnesio pradžioje, kur su miesto savivaldybe aptars tolesnę šio projekto eigą.
Gugenheimo muziejus Niujorko publikai atvėrė duris 1959 metais. Gugenheimo muziejus Bilbao, Ispanijos baskų provincijoje, buvo atidarytas 1997 metais. Tais pačiais 1997 metais Berlyne, Unter den Linden rajone Gugenheimo muziejus ir „Deutsche Bank“ atidarė „Deutsche Guggenheim Berlin“ galeriją.
2001 metais buvo pastatytas naujas „Guggenheim Hermitage“ muziejus Las Vegase, Nevados valstijoje, kuriame eksponuojami Niujorko Gugenheimo ir Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų kolekcijų šedevrai. Šiuo metu Gugenheimo fondas plėtoja bendradarbiavimo projektus Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emiratų sostinėje, ir Kinijoje.
Jono Meko vizualiųjų menų centro kvietimu šiandien į Vilnių atvyko režisierius, scenaristas, vieno garsiausių JAV Bard menų koledžo kino departamento įkūrėjas ir ilgametis vadovas Adolfas Mekas.
Ryškus „naujojo Amerikos kino“ atstovas Lietuvoje lankysis trečią kartą. Prieš tai jis Lietuvoje viešėjo– 1973 m. ir 1993 m. 1944 m. Adolfas Mekas kartu su broliu Jonu Meku buvo priversti bėgti iš Lietuvos, pateko į nacių Elmshorno karo belaisvių lagerius. Pasibaigus karui, 1946-48 Mainzo universitete studijavo filosofiją, o 1949 m. pabaigoje broliai emigravo į JAV apsistodami Niujorke. 1955 m. broliai Mekai įsteigė Film Culture Magazine žurnalą.
Niujorke Adolfas ir Jonas Mekai pradėjo kurti avangardinius filmukus. Būtent broliai Mekai tituluojami avangardinio kino pradininkais. Adolfo Meko filmai laukiami daugelyje tarptautinių kino festivalių, įskaitant Kanų, Venecijos, Niujorko, Londono, Berlyno, Maskvos.
Rugsėjo 20 d. 19 val. kino centre „Skalvija“ galima bus išvysti Adolfo Meko filmų retrospektyvas. Į Vilnių A. Mekas atsiveža garsiąją kubistinę komediją „Aleliuja kalvoms“ ir savitą žvilgsnį į aštuntojo dešimtmečio Lietuvą – dokumentinį filmą „Sugrįžimas namo“.
Garsusis JAV žurnalas „Time magazine“ taip apibūdino A. Meko filmą „Aleliuja kalvoms“: “Keisčiausia, ekscentriška, kuoktelėjusi kino komedija... farso poema, intelektualinis svaigalas, gaivinantis absurdo kino eksperimentas ir trenktumo potyris, pirmoji naujojo pasaulio kinematografo kubistinė komedija.“
Vakaro metu taip pat bus galima pamatyti A. Meko žmonos – dainininkės, etnografės, eksperimentinio kino kūrėjos Polos Chapelle smagiuosius trumpukus, kurie tikrai nepaliks salėje abejingų žiūrovų.
„Džiaugiamės, kad Vilniuje pretenduojančiame tapti XXI a. avangardinio kino centru, lankosi vienas iš avangardinio kino pradininkų ir propaguotojų, įkvėpusių žymiausius pasaulio avangardistus – kinematografininkus“, - sakė Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas Artūras Zuokas.
Šiandien Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas Artūras Zuokas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Joną Jučą su prašymu tarpininkauti Lietuvos Respublikos Prezidentui išimties tvarka suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę vienam iškiliausių XX amžiaus menininkų, avangardinio kino pradininkui, VDU Garbės daktarui, poetui ir publicistui Jonui Mekui.
Jonas Mekas, bendravęs ir kūręs su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas, Johnas Lenonas, Yoko Ono, Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas ir kt., įrašytas į 80 žymiausių XX a. Amerikos menininkų grupę. Jis darė ir daro ypatingą įtaką menininkams ir kinematografininkams. Jo filmai pelnė ir tebepelno gerų įvertinimų ir aukštų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. Juo žavisi ir gerbia Niujorko ir pasaulio menininkai, muziejų kuratoriai, kritikai. Šiuolaikinį meną ir kiną įtakoja ne tik jo paties darbai, bet ir jo įkurti New American Cinema bei Anthology Film Archives. Jono Meko darbai praėjusiais metais įvertinti Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimu už nuopelnus, anksčiau - Niujorko kino kritikų sąjungos apdovanojimu, Prancūzijos menų ir literatūros ordino kavalieriaus titulu, Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos ir Pjero Paolo Pasolini apdovanojimais. J. Meko filmas ,,Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą" JAV Nacionalinės kino apsaugos tarybos buvo įtrauktas į Amerikos saugotinų filmų sąrašą (Į Kongreso nacionalinio kino registrą kiekvienais metais yra atrenkami tik 25 filmai).
Lietuvoje Jono Meko nuopelnai garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius buvo įvertinti 2003 m. Jonui Mekui buvo įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas - ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius. Dar ankstėliau - 1995 m., Jonui Mekui už kino dienoraščius (1949-1994) buvo įteikta Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija. Už poezijos rinkinį ,,Semeniškių idilės" J. Mekui buvo suteikta Vinco Kudirkos premija. Visus J. Meko nuopelnus pasaulinei kino kultūrai būtų sunku ir išvardinti.
Jonas Mekas, nors ir būdamas pasaulio žmogumi, palaiko prasmingus ryšius su Lietuva. Jis padėjo ir padeda Lietuvos menininkams siekti aukštumų kino srityje. Niujorke pas jį stažavosi jaunieji Lietuvos režisieriai, dabar puikiai meno pasauliui pažįstami - Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V. Landsbergis. Jam tarpininkaujant, šiais metais Vilnius įsigijo vertingą „Fluxus" judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno kolekciją. Su Jono Meko vardu Vilnius sieja ambicingus planus - tapti XXI a. avangardinio meno centru.
Jonas Mekas, daugiau nei prieš 50 metų ne savo valia tapęs niujorkiečiu, niekada nepamiršo, kad yra Lietuvos sūnus.
Šių metų liepos 9 d. Niujorke „Solomon R. Guggeingeimo fondo" direktorius Thomas Krens ir VšĮ Jono Meko Vizualiųjų menų centras direktorius Kristijonas A. Kučinskas pasirašė susitarimą dėl Ermitažo-Gugenheimo muziejaus Vilniuje galimybių studijos. Galimybių studiją planuojama pradėti šį mėnesį. Jos pagalba ketinama įvertinti kultūrinius, komercinius ir ekonominius projekto faktorius. Projekte dalyvauja pasaulinio garso architektai: Massimiliano Fuksas, Zaha Hadid, Daniel Libeskind.
Jono Meko Vizualiųjų menų centras, įkurtas šiais metais Vilniuje, atliko didelį vertingų meno kūrinių pirkimą iš žinomų Lietuvos menininkų. FLUXUS vizualiojo meno judėjimo įkūrėjo Jurgio Mačiūno kolekcija kartu su garsaus filmų kūrėjo Jono Meko darbais sudarys pagrindinę planuojamo centro ašį.
Projektas susilaukė aukšto lygmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinimo. Pasak Lietuvos ir Vilniaus valdžios atstovų, sėkmingai prasidėjęs šiltas bendradarbiavimas atneš vaisius ateityje, kuomet 2009 metais Vilnius taps Europos kultūros sostine.
Didieji korporaciniai projekto rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Akropolis, Ranga Group, Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN, Ūkio Bankas.
Galimybių studiją planuojama baigti per 12 mėnesių.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas pasirašė sveikinimą Guggenheim fondo direktoriui Thomas KRENS, pasiekus susitarimą dėl "Hermitage/ Guggenheim Vilnius muziejus" galimybių studijos rengimo.
"Noriu pasidžiaugti, kad po mūsų susitikimo nepraėjus nė metams šis ambicingas projektas virsta realybe, ir jau šiandien yra pasirašoma sutartis dėl šio projekto galimybių studijos rengimo. Šį faktą vertinu kaip labai svarbų žingsnį Lietuvos istorijoje. Labai simboliška, kad Vilniuje, esančiame kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, susikirs ir susijungs po vienu stogu dviejų didžiųjų pasaulio muziejų - Guggenheim ir Hermitage -keliai",- sakoma Premjero laiške.
G.Kirkilas taip pat pareiškė tikįs, "kad taip šiltai prasidėjęs mūsų bendradarbiavimas taps vaisingu netolimoje ateityje, kai Vilnius 2009 m. taps Europos kultūros sostine".
Šiandien Vilniaus rotušėje VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centras direktorius Kristijonas A. Kučinskas ir AKROPOLIS, UAB direktorius Mindaugas Marcinkevičius dalyvaujant sostinės merui Artūrui Zuokui pasirašė paramos VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui sutartį, kuria centrui skirta 9 mln. litų dydžio parama.
„Akropolis jau tapo labai svarbia Vilniaus gyvenimo dalimi ir traukos centru, šiandien šios bendrovės vadovai dar kartą patvirtino, jog jie yra netrumpalaikio pelno siekiantys, o ilgalaikę strategiją turintys verslininkai. Būtent tokie verslininkai supranta, kad parama kultūrai yra investicija į ateitį, kad verslas sėkmingai vystosi tuose miestuose, kuriuose yra ryškūs kultūros objektai," - teigia meras A. Zuokas.
AKROPOLIS,UAB direktorius M. Marcinkevičius sakė, jog kiekvienai svajonei lemta išsipildyti, kai ją įgyvendinti imasi žmonės, už kuriuos kalba jų darbai.
AKROPOLIS, UAB suteikta parama - itin svarus indėlis kuriant pasaulinio lygio daugiafunkcinį kultūros centrą, kurio partneriais bus Ermitažo ir Guggenheimo muziejai.
Vasario 28 d., 17 val. kavinėje „Mano guru" (Vilniaus g. 22/1) atidaroma Sauliaus Paukščio fotografijų - Jono Meko portretų paroda. Dideliuose kavinės languose bus eksponuojama 12 didelių žymaus išeivijos menininko Jono Meko portretų, kurie bus puikiai matomi ne tik kavinės viduje, bet ir pro šalį einantiems žmonėms.
Sausio pradžioje, grįžusį iš Los Andželo, kur atsiėmė Amerikos Kino apdovanojimą, Joną Meką fotografavo Saulius Paukštys. Jaukioje atmosferoje kaip kaleidoskope užfiksuoti portretai, tarsi savito filmo kadrai, kurių kiekvienas - gabalėlis tikro, nepozuoto, nesuvaidinto Jono Meko gyvenimo, su šypsena, su pirmo šiais metais Niujorke sniego filmavimu, su tostu, pasakytu kaip eilėraščiu, lyg nusileidusiu iš ūkanotos Niujorko padangės.
Laisva ir kupina energijos, meilės gyvenimui Jono Meko kūryba galima sakyti išugdė gausybės Lietuvos menininkų kūrybinę sampratą, todėl drąsiai galima teigti, kad Jonas Mekas išties yra Guru, mokytojas daugybei menininkų.
Vilniuje, siekiant populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną, kuriamas Jono Meko vizualiųjų menų centras. Vilniaus miesto tarybos sprendimu šią viešąją įstaigą steigia sostinės Savivaldybė.
Jono Meko portretų parodą bus galima apžiūrėti visą kovo mėnesį.
„Šios sutarties pasirašymas - yra neeilinės verslo paramos kultūrai precedentas. Tai rodo lietuviško verslo supratimą apie svarbia rolę, kurią socialiai atsakingas verslas turi ir gali atlikti visuomenėje. Verslas ne tik gerina Lietuvos ekonominį gyvenimą, bet šiuo atveju tiesiogiai gerina šalies gyvenimo kokybę. Neabejoju, kad šis geras pavyzdys paskatins ir kitus verslininkus prisidėti prie šio svarbaus projekto sėkmės", - sakė sostinės meras Artūras Zuokas.
Pasirašyta sutartimi per 10 metų UAB „Ranga IV" įsipareigoja VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui skirti 5 mln. litų dydžio paramą, o advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" centrui artimiausius 10 metų teiks teisines paslaugas, kurių vertė siekia 1 mln. litų.
Ši parama - itin svarus indėlis kuriant pasaulinio lygio daugiafunkcinį kultūros centrą, kurio partneriais bus Ermitažo ir Gugenheimo muziejai. Šio centro steigimą remiančių UAB „Ranga IV" ir advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" atstovai taps centro Globėjų tarybos nariais, toliau dalyvaus šio centro kūrimo procesuose, svarbiausių sprendimų priėmime.
Advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" specialistai atsakingi už teisinės aplinkos analizę, VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centro sutarčių ruošimą ir derybas su Guggenheim‘o fondu bei kitomis projekto šalimis.
„Ranga IV" šiuo metu yra viena stambiausių Lietuvos statybos kompanijų.
|
Jono Meko Biografija
|
|
Jono Meko BiografijaJonas Mekas - avangardinio kino pradininkas, poetas, kino kritikas, kuratorius, filosofas. Biografija Pirmosios sovietų okupacijos metais ir vėliau, vokiečių okupacijos metais, kaip ir daugelis jaunų žmonių, Mekas įsitraukė į priešsovietinę ir priešnacinę veiklą. 1944 metų žiemą ir pavasarį jo pogrindinio darbo pareigos buvo perrašyti mašinėle ranka rašytus tekstus, kurie jam būdavo slaptai perduodami. Jis padėjo rengti laikraščius ,,Į laisvę“, ,,Tautos žodis“ ir ,,Nepriklausoma Lietuva“. J. Meko mašinėlės šriftas buvo pažįstamas ir ieškomas vokiečių okupacines milicijos, sovietinio saugumo. Būtent dėl šios rašomosios mašinėlės 1944 m. J. Mekui kartu su broliu Adolfu teko bėgti iš Lietuvos, bet 8 mėnesiams pateko į nacių Elmshorno karo belaisvių lagerius. Pasibaigus karui, 1946-48 Mainzo universitete studijavo filosofiją, o 1949 m. pabaigoje broliai emigravo į JAV apsistodami Niujorke. Praėjus dviems savaitėms nuo atvykimo, J. Mekas pasiskolino pinigų ir nusipirko pirmąjį Bolex filmo aparatą. Pirmieji jo nufilmuoti vaizdai buvo iš jo bei lietuvių emigrantų gyvenimo. Tai buvo jo pomėgis, kurio dėka Jonas Mekas išgarsėjo Amerikoje. Jonas Mekas suorganizavo Film Study group, pradėjo rodyti avangardinius filmus, dirbti Graphic Studios laboratorijoje, ruošė Life žurnalui fotoreprodukcijas. Mekas mėgo kurti filmus, nes, kai jis su broliu atsidūrė Niujorke, visiškai nemokėjo anglų kalbos. J.Mekas bijojo, jog savo poezija ar kitais rašto kūriniais nepajėgs pasiekti auditorijos, dėl to nusprendė, jog "kinas yra ta kalba, kuria mes galime pasiekti visus". Sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nematydamas principinio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo, nuolat kino kadrais "rašydamas" savąjį unikalų, labai asmenišką dienoraštį. 1954 metais pradėjo leisti ,, Film Culture“ žurnalą. 1958 Niujorko laikraštyje "Village Voice" jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą "Movie Journal“ (Kino laikraštis). Pradėjo organizuoti New American Group, įvairius avangardinio kino festivalius. Šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą: savo tekstus publikavo “Film Culture Magazine”, ”The Village Voice”, “Sight and Sound”, “Bianco e Nero”, “The American Film”, “The New York Times”, “Cahiers du Cinéma”, “Film Quarterly” etc. 1962 m. bendrai su ........................ įkūrė The Film Makers' Cooperative, o 1964 m. The Filmmakers' Cinematheque, kuris palaipsniui išaugo į Anthology Film Archives, vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. J.Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Nico, Allen Ginsberg, Yoko Ono, John Lennon ir Salvador Dalí. Turi dukrą Oona ir sūnų Sebastian. Mekas – rašytojas ir poetas Jono Meko literatūra yra ne ką mažiau subtili nei kinas. J. Mekas kaip rašytojas debiutavo 1946 m. su broliu Adolfu parašyta pasakų knyga ,,Trys broliai ir kitos pasakos“. Kitais metais leidykla ,,Giedra“ išleido ,,Semeniškių idiles“. Už ,,Semeniškių idiles“ 1957 metais gavo Vinco Kudirkos premiją. Ta proga jis pasakė labai įdomią kalbą. Joje labai pabrėžė meilę gimtajam kraštui ir jo ilgesį:,, Priimdamas šią premiją, aš vėl prisimenu Semeniškius. Ir pagalvoju: galbūt, kad mano knyga yra tik antkapio lenta, tik kaip antkapio lenta. Galbūt, kad Semeniškiai, kuriuos aš pažinau, kuriuose aš augau, kuriuos aš dainavau- yra jau mirę. Semeniškiai yra nebe tie, žmonės yra nebe tie. Tik many jie tebėra tie patys. Tie patys, kuriuos aš vaikas mačiau. ..Su miesčionim išėjau... Su tais, iš kurių rankų, iš kurių manierų juokdavaus - iš visų daiktų, kurių jie siekė, ir iš jų pinigų, ir iš jų darbų, tarnybų - kas visa tai, kas visa tai prieš saują žemės? Dabar gi jau kai kas miestiečiu įtaria, inteligentu... O mes gi, abudu su broliu, du ūkininkai, du mieste uždaryti ūkininkai, du ūkininkai pačiame New Yorko vidury - užsidarinėję langus po kambarį šokinėjam ir basom kojom džiaugiamės, laukus prisimindami - su basų kojų ilgesiu.“ J. Meko gyvenime ypatingą reikšmę turėjo pažintis su Yoko Ono, Johnu Lenonu. ,, Ta porelė simbolizuoja 68-uosius. Savo pacifistinėm akcijom, žaidybine kūryba ir, svarbiausia, neįprasta, lig šiol nesutikta laisve. Juodu tikrai buvo laisvi ir savo pavyzdžiu rodė, kad tai įmanoma.“ Mekas savo santykius su šiais garsiais žmonėmis aprašė knygoje ,, Trys draugai“. Knygoje „Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai“ atsiveria Jono Meko gyvenimas nuo antrosios rusų okupacijos iki atvykimo į JAV. Gyvenimas, paženklintas karo, nežinios, baimės ir vilties ženklu. ,,Dienų raštuose“ Mekas pateikia visą savo gyvenimo kūrybą. Į šią knygą sudeda jau anksčiau atspausdintus eilėraščius, pirmuosius bandymus paimti į rankas plunksną, o pats apie reprezentuoja šiais žodžiais: ,, Nutariau spausdinti viską, nuo pat pradžios, nuo vaikystės, dienoraštiniu principu, daug nesirūpindamas apie „gryną“ poeziją. Priimkite šitą knygą kaip draugišką pasidalinimą. Mes einam, ir einam, ir einam. Iš kažkur, į kažkur. Tai taip ir žiūrėkit, ar skaitykit šitą tomelį: čia mano kelionė per gyvenimą.“ Apdovanojimai Jonas Mekas yra gavęs apdovanojimus ir dotacijas iš Allbright – Knox Galerijos, Long Warf teatro fondo, Niujorko valstijos menų tarybos, Rokfelerio fondo, Nacionalinio menų paramos fondo. Bibliografija: Vertimai:
Filmografija Meko geriausi filmai yra ,, Medžių ginklai“ (The Guns of the Trees1961), "The Brig" (1964, Venecijos kino festivalio prizas), Walden (1969); Dingęs, dingęs, dingęs (Lost, Lost, Lost 1975) ; ,,Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“(Reminiscenses of a Voyage to Lithuania 1972), ,,Zefiro Torna“ (1992); „Kadangi aš judėjau į priekį, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“ (As I was moving ahead, Occassionally I asw Brief Glimpses of Beauty 2001). Guns of the Trees (1962 m.) FluxusFluxus - 7-ame XX a. dešimtmetyje susikūręs tarptautinis menininkų, kompozitorių, architektų ir dizainerių judėjimas, eksperimentavęs ir ieškojęs galimybių apjungti įvairias menines technikas ir disciplinas, siekęs atsitiktinumo, nuotykio, atmetęs heroizmą ir su menu siejamą verslą. Fluxus dažnai vadinamas intermedia (angl. inter - tarp, media - komunikacijos priemonė).
Fluxus pradžia
Po karo atsigaunančiose Vakarų valstybėse, ypač JAV, imta domėtis Rytų kultūromis, gyvensena ir ideologija. Amerikiečių avangardistas, kompozitorius ir menininkas John Cage, studijavęs dzenbudizmo veikalus, savo 6-o dešimtmečio eksperimentinėmis muzikinėmis kompozicijomis, davė užuomazgą Fluxus srovei. Atsitiktinumo aspektas tokiuose Cage darbuose kaip 4' 33", sudomino ir įtakojo lietuvių kilmės menininką Jurgį Mačiūną. J.Mačiūnas judėjimą pavadino Fluxus ir surengė pirmąjį renginį 1961 m. AG galerijoje Niujorke ir 1962 m. Fluxus festivalius Europoje. Jurgio Mačiūno sukurtas Fluxus judėjimas įtakojo postmoderno vystymąsi ir apskritai pakeitė meno suvokimą.
Fluxus po 1978 m.
Fluxus judėjimo menininkai
Daugiafunkcinio kultūros centro Vilniuje vizija ir tikslaiJONAS MEKAS „Leiskite man pasvajoti, kas gi turėtų būti šiame centre be to, kad jame bus saugomi ir rodomi Jurgio Mačiūno ir Jono Meko darbai. VIZIJA Pasaulyje be sienų labai svarbu kurti kultūros centrus naujose vietose, kurios lig šiol nebuvo laikomos meno gerbėjų ir kultūros žinovų traukos centrais. Globalizacijos amžiuje kultūros decentralizacija būtina, nes tai atveria naujas pažinimo erdves. Rytų ir Centrinėje Europoje šiuo metu nėra kultūros centrų, kurie išsamiai pristatytų ne tik vietos menininkus ir vietos kultūros istoriją, bet būtų vieta, kur pristatomi geriausi pasaulio menininkai.
KŪRIMO TIKSLAI
DAUGIAFUNKCINIO KULTŪROS CENTRO STRUKTŪRA
Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovo atlyginimas: Prieš mokesčius: 4500Lt. Atskaičius mokesčius: 3427,5Lt. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Tema
|
|
||
|
juridiniai
|
|||
![]() |
|||
![]() |
|||
Viešoji įstaiga
Jono Meko vizualiųjų menų centras
Direktorius:
Kristijonas Algirdas Kučinskas
Kristijonas@mekas.lt
Jono Meko vizualiųjų menų centras
Gynėjų g.14 (Vilniaus vartų kompleksas), Vilnius
Tel. 8 611 24166
El. p. info@mekas.lt
Darbo laikas:
Antradienis- šeštadienis: 12-19val.
Nedarbo dienos:
Sekmadienis ir pirmadienis.
